Lietuva tarptautiniame Žurnalistų be sienų organizacijos sudaromame Pasaulio žiniasklaidos laisvės reitinge užima 36 vietą ir stabiliai atsilieka nuo savo kaimynių Latvijos ir Estijos. Užuot rėmus ir ginus žodžio laisvę, antradienį Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos projektui įpareigoti žiniasklaidos priemones deklaruoti išsamius duomenis apie savo reklamos davėjus, akcininkus, redaktorių kontaktus ar savo pažeidimus.
„Šiaurės ir Baltijos valstybių regione – išraiškos laisvė yra ypatinga vertybė. Tokiu įstatymu rizikuojame dar kartą pabloginti savo įvaizdį“, – sako apie Kultūros ministerijos projektą parlamentaras Arūnas Gelūnas.
Neatsitiktinai šalies Prezidentė metiniame pranešime atkreipė dėmesį, kad per pirmus šios kadencijos metus Lietuvos demokratijos tėvo Kazio Griniaus metinės palydėtos net keturiais pasikėsinimais į žodžio laisvę.
Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas priduria: „Vyriausybė neria apynasrį laisvai žiniasklaidai ir tai tikrai neigiamai įvertins tarptautinės demokratiją stebinčios institucijos. Vietoje to, kad Vyriausybė pažabotų pačios valdomo viešojo sektoriaus išlaidas „už tylą“ arba „eterio užpirkimą“, kaltė ir dėmesys nusukamas į žiniasklaidą ir stengiamasi sukaupti duomenis apie jos pajamas, turinį ir t. t. Taip nukreipiamas dėmesys nuo prastai dirbančio viešojo sektoriaus ir kaltė suverčiama žiniasklaidai. Atsakymas prastas – Vyriausybei audituoti reikia ne žiniasklaidą, o valstybės ir savivaldybių institucijas“.
Seimo liberalai atkreipia dėmesį, kad profesionali ir nepriklausoma žiniasklaida Lietuvoje vystysis tik didinant jos finansavimą. Liberalų manymu, laisva žiniasklaida šioje kadencijoje kol kas yra tik nuosekliai silpninama.
