Sigitas Martinavičius
Klausant politikų apie socialinį teisingumą, lygybę ir brolybę, susidaro vaizdas, kad labai greitai pamiršome, iš kur pabėgome.
Ar blogai yra, kai 20% Lietuvos gyventojų uždirba labai daug? Ne, tai labai gerai. Blogai, kad 30% gyventojų uždirba labai mažai. Diletantai politikai sako: reikia atimti iš gabesnių ir duoti mažiau gabiems. O aš siūlau sukurti sąlygas visiems gyventi oriai ir turėti pasirinkimo laisvę.
Komunizmo jau ragavome ir nuo jos pabėgome. Tai gal kurkime laisvos rinkos ekonomiką, o ne komunizmą, kuris yra utopija.
Deja, atsiranda politikų, kurie sako: matote, kaip blogai laisva rinka, vieni skursta, kiti – pertekę pinigais, tapatina šiandienos ydingą rinkos situaciją su laisva rinka. Žinoma, taip lyginant, laisvoji rinka visuomet bus nepatraukli. Va, čia dabartinė valdžia ir gudrauja: ne Lietuvoje nėra laisvos rinkos. Valdžia užgrobusi didžiąją dalį rinkos ir joje veikia neefektyviai. Tada atsiranda galimybės korupcijai, didinami mokesčiai, jie netinkamai perskirstomi ir atsiranda ne socialinis neteisingumas, bet skurdas. Tai – ydingo valdymo pasekmė.
Tik laisvoji rinka reiškia didžiausią efektyvumą, didžiausią laisvę, žmogus taip sukurtas, kad perka kuo pigiau, parduoda kuo brangiau ir priešinasi tam, kad kas nors spręstų už juos. Tad leiskime žmonėms rinktis. Vieni nori dirbti daug, kiti – mažai. Vieni nori mokytis, kiti – ne. Vieni nori kaupti pensijai, kiti – ne. Nuo to turi priklausyti ir pajamos dirbant, ir senatvėje, ir tai yra normalu.
Gerai yra, kai žmogus gauna pagal savo gebėjimus – taip vyksta progresas, o skurdo problemas reikia spręsti efektyvinant valdymą, apie ką nuolat rašau. Dabar visas Jūsų pensijas ir algas pravalgo mokesčiai, kurie reikalingi biurokratams išmaitinti. O kam jie reikalingi? Paimkime ir įveskime bazines pajamas, kurios turi būti keliais eurais didesnės nei skurdo riba, kad žmogus galėtų iš jų pragyventi ir atsisakykime taip brangiai kainuojančių administracinių kaštų pašalpom, lengvatom, kompensacijom ir daugybei kitų prigalvotų, žmogaus orumą menkinančių, vyriausybės pagalbų.
Apie siūlymą įvesti bazines pajamas rašiau. Kas neskaitėte, pasikartosiu. Tai puiki galimybė Lietuvai sukurti efektyvesnę ekonomiką, tai būtų socialiai teisingiausia ir pigiausia sistema, kuri sukurtų saugumo jausmą visuomenėje. Lietuvai bazinių išmokų įvedimas būtų gera reklama pasaulyje, kurios dėka Lietuva taptų kaip progresyvias, pažangias idėjas taikanti šalis. Tai pritrauktų ir daug daugiau investicijų.
Bazinės pajamos – tam tikra pinigų suma, kurią Lietuva besąlygiškai kas mėnesį išmokėtų visiems Lietuvos gyventojams. Suomija jau pradėjo vykdyti bazinių pajamų principą primenantį eksperimentą. Dvejus metus dviem tūkstančiams bedarbių kas mėnesį bus išmokama po 560 eurų, kuriuos šie gaus ir susiradę darbą. Panašūs bandymai planuojami Nyderlanduose, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai pradėję pirmi parodytume gerą pavyzdį ir, kaip minėjau, gautume milžinišką reklamą.
Bazinių pajamų modelio įvedimas pakeistų dabar galiojančią socialinės apsaugos sistemą, kuri yra labai neefektyvi. Dabar valstybė moka septynių rūšių socialinio draudimo pensijas – senatvės, invalidumo, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių, ištarnauto laiko, už ypatingas darbo sąlygas ir išankstinės senatvės pensijas. Viso Lietuvoje yra daugiau nei milijonas tokių pensijų, nors senatvės pensijų gavėjų yra mažiau nei 600 tūkstančių. Jų administravimas yra labai brangus. Vien Sodroje dirba apie 4000 darbuotojų, o kur dar įvairios kitos socialinės išmokos, pašalpos, garantijos ir kompensacijos, kurių administravimas mums kainuoja labai daug ir negauname norimo efekto.
Dar vienas socialinės apsaugos sistema trūkumas yra , kad suteikiamos socialinės pašalpos ir kitos garantijos prarandamos, jei asmuo pradeda dirbti ar jo pajamos pradeda augti. Tai nemotyvuoja įsilieti į darbo rinką ir gauti didesnes pajamas. Tai yra viena iš priežasčių, dėl ko tokia didelė dalis gyventojų Lietuvoje sutinka gauti algą „vokelyje“.
Siūloma sistema būtų ne tik daug pigesnė, bet ir sukurtų gerovę daug platesniam gyventojų ratui.
Socialinei apsaugai Lietuva per metus skiria apie 5 milijardo eurų. Atsisakius biurokratinio aparato, skirto įvairiausių socialinių išmokų ir pašalpų nustatymui ir paskirstymui, suefektyvinus viešąjį sektorių ir atsisakius mokestinių lengvatų ir kompensacijų, kurios per metus viršija milijardą mes nesunkiai rastume 250 eurų per mėnesį kiekvienam Lietuvos piliečiui.
Tai leistų lietuviams pasijausti laisvesniais, oresniais, o prabangesniam gyvenimui susikurti gerovę dirbant ir kaupiant pensijas senatvei.
Sukonkretinu: dabar Lietuvoje gyvena 2,700,000 gyventojų × po 250×12mėn =8,100,000,000 eurų reiktų norint po 250 eurų išmokėti visiems. Estai turi su dvigubai mažiau gyventojų 10 milijardų biudžetą. Susitvarkę kaip Estija galime turėti 20 milijardų ir viskam pakanka. Dabar apie 15 milijardų šešėlyje. Padarius, kaip siūlau, šešėlyje neapsimokės būti ir visi gyvensime aukščiau skurdo ribos.
