Seimas, 96 parlamentarams vieningai balsavus už, po svarstymo pritarė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui Nr. XIIIP-354(2) ir lydimųjų teisės aktų pataisų projektams, kuriais siekiama tobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, ypatingą dėmesį skiriant vaiko saugumui.
Svarstomu projektu reglamentuojamos pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė. Numatoma, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpintų, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
Įstatyme numatoma įtvirtinti du grėsmės vaikui lygius: pirmasis grėsmės vaikui lygis būtų nustatomas, kai teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius nustatytų vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrintų vaiko teisių ir teisėtų interesų, tačiau nebūtų nustatytas pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.
Antrasis grėsmės vaikui lygis būtų nustatomas, kai teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius nustatytų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris būtų susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku.
Siekiant kuo geresnės vaiko apsaugos nauja įstatymo redakcija siūloma keisti vaiko teisių apsaugos sistemą ją centralizuojant.
„Svarbiausia, kas pasiekta įstatyme – atsiranda centralizacija šitoje sistemoje, gal tai įneš žymiai daugiau tvarkos ir aiškumo. Kai vaiko teisių apsaugos tarnybos buvo tiesiogiai pavaldžios savivaldai, buvo atskiros metodikos, atskiri darbų planai. Jei kažkas įvykdavo, kiekvienas traktuodavo taip, kaip norėdavo“,– sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Numatyta, kad už vaiko teisių apsaugos politiką atsakys, jos įgyvendinimą koordinuos, šeimos politiką formuos ir koordinuos jos įgyvendinimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tarnybos padaliniai – teritoriniai vaiko teisių apsaugos skyriai – tiesiogiai gins ir užtikrins vaiko teises ir atstovaus vaiko teisėms ir teisėtiems interesams jiems priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje.
Projektu numatoma įkurti 11 mobiliųjų komandų – minėtos tarnybos profesionalių specialistų grupių, skubiai suteikiančių ir organizuojančių vaikui ir į krizę patekusiai šeimai individualią ar grupinę medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą.
Taip pat siūloma reglamentuoti ir atvejo vadybininkus – tai būtų socialiniai darbuotojai, koordinuojantys atvejo vadybos procesą, paskirti savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms toje savivaldybėje.
Atskiros mobiliosios komandos turėtų darbuotis 10 Lietuvos apskričių bei didžiausiame šalies mieste – Vilniuje. Numatoma, kad jos užsiimtų konkrečiais atvejais, jei į juos kreiptųsi atvejo vadybininkai.
Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino, atsitikus nelaimei ir identifikavus, kad yra pirmo lygmens pavojus, grupė profesionalų atvažiuotų ir teiktų intensyvią pagalbą.
„Labai svarbu, kad koordinacinį darbą kiekvieno vaiko atveju dirbs savivaldybės socialinis darbuotojas, tai reiškia, kad savivaldybės nebus atitrauktos nuo atsakomybės už vaiką. Yra sinergija: viena vertus atsiranda didžiulė pagalba vietinei vaiko teisių apsaugos tarnybai mobilios komandos pavidalu, kita vertus – vadovauja visam procesui vis tiek savivaldybės socialinis darbuotojas, ne centrinės institucijos atstovas. Čia yra esmė“,– sakė T. Tomilinas.
Įstatymo projektu detaliai reglamentuojamas reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Siūloma įtvirtinti, kad teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, visus veiksmus privalo atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento.
Nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje neutralioje aplinkoje, kuri kelia pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, vaikas būtų skubiai paimamas iš jam nesaugios neutralios aplinkos.
Kiekvienu konkrečiu atveju būtų sudaromas atvejo vadybos planas, kurio metu būtų analizuojama situacija šeimoje, tėvų pastangos spręsti krizę ir būtų priimamas sprendimas dėl tolimesnės vaiko ateities.
Svarstomu projektu taip pat numatoma įkurti tarpžinybinę vaiko teisių instituciją – Tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą prie Vyriausybės, sudaromą iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų paskirtų atstovų ir nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų. Tai būtų kolegiali institucija, siekianti gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje.
LRS inf.
