Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojo Arvydo Nekrošiaus (darbo grupės vadovas) pristatytą Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą (Nr. XIIIP-957), kuriuo siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimą ir atskiru įstatymu nustatyti Seimo narių pareigas, teises ir garantijas.
Darbo grupės parengtu projektu siekiama aiškiau įtvirtinti Seimo nario atlyginimo mažinimo tvarką už posėdžių nelankymą. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį. Tokiu atveju, jei Seimo narys, kuris, pavyzdžiui, yra vieno komiteto ir nors vienos komisijos narys, be pateisinamos priežasties praleistų vienos savaitės posėdžius, atlyginimas jam būtų mažinamas 30 proc. per savaitę (jei per savaitę vyktų 4 Seimo posėdžiai, 1 komiteto ir 1 komisijos posėdis).
Pagal projektą Seimo veikla būtų nepertraukiama, o Seimo nariai savo įgaliojimus vykdytų visos kadencijos metu. Seimo nario darbo laiką Seimo sesijų metu nustatytų Seimo valdyba. Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių planuotų savarankiškai.
Teikiamu įstatymo projektu numatoma patikslinti Seimo nario darbo apmokėjimą. Pagal siūlomą reglamentavimą, įstatymo nuostatos, kuriomis padidinamas Seimo narių darbo užmokestis, galėtų būti taikomas ne anksčiau kaip nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos, išskyrus jei būtų didinamas pareiginės algos bazinis dydis.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad būtent Seimo nario pareigos yra pagrindinės, kurioms šis asmuo yra išrinktas ir gavęs Tautos mandatą, siūloma nustatyti, kad asmeniui, einančiam Seimo nario ir Vyriausybės nario pareigas, būtų mokamas Seimo nario darbo užmokestis. Už Vyriausybės nario darbą toks asmuo gautų pusę ministro ar Ministro Pirmininko darbo užmokesčio.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kokios išlaidos būtų laikomos Seimo nario išlaidomis, susijusiomis su parlamentine veikla, taip pat įtvirtinti tokių išlaidų dydį – 1 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma.
Teikiamu projektu taip pat tikslinamos nuostatos dėl Seimo nario apgyvendinimo Seimo viešbutyje. Siūloma įtvirtinti, kad Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 km nuo Vilniaus miesto centro, pirmumo teise jo įgaliojimų laikotarpiu Seimo kanclerio sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje, jeigu Seimo narys to pageidauja. Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai turėtų patys mokėti už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją.
Naujomis nuostatomis taip pat ketinama išsamiau reglamentuoti Seimo narių biurų įrengimą savivaldybėse. Patalpas Seimo nario biurui, kuris reikalingas Tautos atstovo įgaliojimams vykdyti, nemokamai turėtų suteikti savivaldybės. Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai būtų įrengiami atitinkamų rinkimų apygardų teritorijose, išskyrus atvejus, kai rinkimų apygardos teritorija, patenka į savivaldybės, kurios administracijos buveinė yra kitos savivaldybės teritorijoje, teritoriją. Tokioje vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario biuras būtų įrengiamas tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo rinkimų apygardos teritorijos savivaldybės administracijos buveinė. Sprendimus, kuriose savivaldybėse įrengiami daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurai, priimtų Seimo frakcijos.
Įstatymo projekte apibrėžiama, kas yra Seimo nario kūrybinė veikla, taip pat nurodoma, kokia veikla negali būti laikoma kūrybine veikla. Antai, kūrybine veikla nebūtų laikomas Seimo nario dalyvavimas televizijų ir kitokiuose komerciniuose pramoginiuose renginiuose. Projekte detaliai aptariama Seimo nario teisė valdyti turtą ir gauti iš jo pajamas, pažymint, kad šios teisės įgyvendinimas negali peraugti į nuolatinio pobūdžio darbą ar verslą, taip pat teisė būti įvairių bendrijų, visuomeninių organizacijų nariais, užimti juose pareigas, taip pat ir vadovaujančias.
Po pristatymo už įstatymo pataisas balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 16 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete, papildomais – Socialinių reikalų ir darbo ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.
LRS inf.
