Brangūs Lietuvos žmonės,
sveikinu visus su Valstybės dienos rytu!
Pasitikime šventinę dieną su pasididžiavimo mintimis apie mūsų valstybę. Apie Lietuvos Karaliaus Mindaugo pradėtą kelią į Lietuvos valstybingumą. Į civilizaciją, į krikščionybę, į Europą. Valstybės diena tiesia tiltą nuo tolimų viduramžių – nuo trylikto šimtmečio – iki mūsų dvidešimt pirmojo amžiaus.
Šiemet dažnai kalbėdami apie Vasario šešioliktąją, Nepriklausomybės Aktą, visada pabrėžiame, kad tai – valstybės atkūrimo šimtmetis.
Valstybė iš mūsų tautos ne kartą buvo atimta, tačiau mes turėjome – visada turėjome – ką atkurti. Savo valstybę, tautinę savimonę ir savigarbą. Kad ir kaip žiauriai nuniokotoje, nutautintoje Lietuvoje visuomet atsirasdavo nepaprastų žmonių, kurie rasdavo savyje jėgų ir drąsos iš skeveldrų, iš pelenų vėl atkurti laisvą, nepriklausomą valstybę. O atkūrę – saugoti, branginti ir ginti. Tai, ką dabar stengiamės daryti visų mūsų pastangomis. Štai jau dvidešimt septynerius laisvės metus.
Pirmajai Respublikai atsilaikyti nepavyko. Bet būtinai pavyks mums – su visa istorine patirtimi, įspėjančia, kaip brangiai gali kainuoti nesėkmės ar klaidos. Su visu palaikymu, kokį Lietuva jaučia šiandien ir kokio neturėjo jokiais kitais laikais.
Mielieji,
mūsų ilga ir nuostabi šventė tik prasideda.
Dalykimės sveikinimais ir linkėjimais su kiekvienu, kuriam brangi Lietuva, jos istorija ir ateitis. Pasisemkime iš Liepos šeštosios pasitikėjimo savo valstybe ir vienybės jėgos. Tos vienybės, kuri vakare skambės nuo šimto piliakalnių giedant „Tautišką giesmę“, kurią giedosime drauge su mūsų tautiečiais visame pasaulyje.
„Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“.
Gražios šventės su Lietuva širdyje!
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė
