Seimas priėmė Krašto apsaugos sistemos (KAS) organizavimo ir karo tarnybos bei kitų susijusių įstatymų pakeitimus, kuriais steigiama centralizuota įstaiga, atsakinga už gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimą ir valdymą. Seimo priimti įstatymai parengti išnagrinėjus skaidriausiai veikiančius pavyzdžius naudojant mokesčių mokėtojų pinigus gynybos srityje. Buvo remtasi Vokietijos, Suomijos, Norvegijos, Čekijos, Švedijos ir kitų šalių patirtimis.
Daugybę metų pirkimai KAS buvo vykdomi chaotiškai. Įsigijimų procesas buvo brangus ir neskaidrus. Sistemos viduje veikė kelios dešimtys įvairių įsigijimo institucijų, darbuotojai stokojo elementarios kompetencijos ypač įsigijimų planavimo srityje.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sakė: „Įgyvendinusi šiuos įstatymus Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė turi galimybes sukurti skaidrią, visuomenei atskaitingą įsigijimų sistemą, atsikratyti žeminančio įvaizdžio ir įrodyti, kad mokesčių mokėtojų skiriami pinigai naudojami skaidriai ir efektyviai. Sprendimai atveria galimybes KAS ir kariuomenei susitvarkyti, imtis pertvarkų ir tapti pavyzdžiu kitoms valstybės institucijoms“.
„Šioje srityje buvo tiesiog būtini pokyčiai, kadangi KAS aprūpinime jau ne kartą matėme korupcijos ir neskaidrumo apraiškų. Puikus to pavyzdys – „auksinių šaukštų“ skandalas, – pabrėžė NSGK vadovas. – Labai svarbus efektyvus ir skaidrus lėšų panaudojimas, jos turi būti leidžiamos tikslingai, informaciją apie tai, kas ir kodėl buvo įsigyta, turi žinoti ir visuomenė“.
Įgyvendinus įsigijimų reformą tikimasi sumažinti kitų krašto apsaugos sistemos institucijų darbo krūvį, susijusį su pirkimų procedūrų vykdymu, institucinio aprūpinimo organizavimu, sutarties vykdymu, didesnį dėmesį skiriant tiesioginių uždavinių vykdymui, ir sutelkti viešųjų pirkimų specialistų kompetenciją bei patirtį siekiant kokybiško, profesionalaus, sklandaus ir skaidraus aprūpinimo prekėmis, paslaugomis ir darbais.
