Anatolijus Lapinskas
Klausimas, o iš esmės ir atsakymas – ką daryti su pensijų fondais iškilo dar prieš penkerius metus, kai socialinės apsaugos viceministras Audrius Bitinas, Seime pristatydamas Pensijų sistemos reformos įstatymo 2, 3, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymą patvirtino: „kaupti po 2 proc. visiškai neapsimoka, tai yra per mažai pinigų, kad žmonės galėtų dalyvauti kaupimo sistemoje, kad ką nors sukauptų, ir iš principo tai būtų neefektyvus investavimas… Jeigu grįžtume prie 5,5 proc., kas buvo iki krizės, tai viskas vyktų „Sodros“ pensijų sąskaita ir pensija vėlgi net nesiektų 35 proc. [buvusio atlyginimo]“.
Viceministras visiškai teisus, deja net ir dabar du trečdaliai – 700 tūkst. pensijų fondų dalyvių kaupia būtent taip – mokėdami tik 2 proc. įmokas, t.y. visiškai neefektyviai. O jei mokėtų 5,5 proc. įmokas, kaip iš pradžių buvo numatyta įstatyme, Sodros pensija taip sumažėtų, kad joks pensijų fondas tų nuostolių nepadengtų. Žodžiu, ir taip, ir taip – blogai.
Klausimas paprastas: jei ministrai, taip pat pensijų srities ekonomistai jau ne pirmus metus tvirtina, kad du trečdaliai Lietuvos žmonių nieko nelaimės iš pensijų fondų, tai kodėl valdžia nieko nedaro, kad padėtį taisytų? Juk taip kartojasi Sekundės banko ar Snoro obligacijų aferos, kai valdžia, ir konkrečiai Lietuvos bankas aiškiai matydami, kad šimtai tūkstančių žmonių vidury baltos dienos yra apgaudinėjami, nepajudino nė piršto, kad sustabdytų žmonių gyvenimo žlugdymą – pinigų praradimą, ciniškai aiškindami, kad kalti yra jie patys, nes pasitikėjo Lietuvos valstybe.
Viceministras tądien dar sakė: „Esu suskaičiavęs, kad nuo 2004 metų „Sodros“ pensija padidėjo apie 10 proc., privačių pensijų fondų – apie 3 proc. Vis dėlto „Sodros“ pensija didėja sparčiau negu pensijų fondai. Žmogus, grįžęs į „Sodrą“, gaus didesnę pensiją, bet laikotarpis, kai jis dalyvavo privačiame fonde, bus iškerpamas. Tačiau turint omeny, kad nuo ekonominės krizės pradžios įmokos sumažintos, tai manome, kad nebus didelio nuostolio, turint omeny, kad žmonės skatinami kuo ilgiau dirbti, tai žmonės tą dalį susitaupys… Jeigu žmogus tiki fondais, tiki fondo ateitimi, manau, kad tikrai galės gauti didesnę pensiją“.
Nors ir nelabai aiški, bet viceministro retorika primena anuos laikus – yra tam tikrų trūkumų, bet vis tiek reikia tikėti visų mūsų šviesia ateitimi. Pensijų fondai tų trūkumų, kaip matome, turi per akis, kitaip tariant, nieko gero juose nėra, bet tikėti jų ateitimi būtina, nors Sodros ir pensijų fondų išmokų didėjimas skiriasi kartais. Bet liūdniausia tai, kad pradėjus kaupimą, kelio atgal nėra, išstoti iš fondų Lietuvoje jau negalima.
Beje, Lenkijoje tokie „persigalvojimo langai“ numatyti kas ketverius metus. Prieš keletą metų buvusia tokia galimybe, pasinaudojo absoliuti dauguma Lenkijos pensijų fondų (OFE) dalyvių. Lietuvoje buvusia pirma ir paskutine proga – vos pora procentų. Aišku, ne be pensijų fondų įnirtingos agitacijos.
Suprantu, kad tuomečio viceministro optimistinės mintys apie fondų puikią ateitį buvo beprecedenčio tų pačių pensijų fondų spaudimo ministerijai rezultatas. Deja, šių fondų lobistų yra ne tik Socialinės apsaugos ministerijoje, bet ir Vyriausybėje, Seime, Prezidentūroje, žiniasklaidoje, pvz., televizijoje pensijų fondų kritikos niekada nebuvo ir nėra.
Pateiktos viceministro citatos Seime skambėjo pristatant Pensijų reformos įstatymo pataisas, pagal kurias pats žmogus turėtų prisidėti prie pensijų kaupimo, tuomet atsirastų tokiems žmonėms skirtas valstybės biudžeto įnašas neva pensijų fondų dalyviams. Beje, iš skolintų lėšų. Deja, įstatyme nieko nepasakyta apie svarbiausią pasikeitimą: nutraukti valstybės asignavimus Sodrai, kompensuojant jos pervedimus pensijų fondams.
Juk ten pervedami, tiksliau, iš Sodros atitraukiami pinigai yra dabartinių pensininkų pinigai, o jų dalį pasigriebus fondams, perspektyva pakilti iš paskutiniųjų vietų Europoje pagal pensijų dydį tampa visai nereali. Dabartinių kaupėjų pensijos irgi bus sumažintos, o pensijų fondai, kaip žinome, pajamingumo garantijų neduoda, netgi sugrąžinti ten pervestą pinigų sumą.
Betgi grįžkime į Seimą, ar visi ten tuomet kalbėjusieji irgi dievagojosi tikį pensijų fondais? Pasirodo, kad ne. Algirdas Sysas atkreipė dėmesį į pastoviai didėjančią Sodros skolą, kasdien po 7 mln. litų. Jo teigimu, nestabdant šio didėjimo, pensijos liks įšaldytos skolų duobėje. Ar pasikeitė padėtis per penkerius metus? Nelabai. Nuo 2012 gegužės iki 2017 gegužės Sodros skola padidėjo 1,286 mlrd. eurų (4,436 mlrd. litų), tokiu būdu kiekvieną dieną – po 700000 eurų (pustrečio milijono litų). Aišku, tai geriau nei 7 mln. litų, bet iki balanso dar toli.
A.Sysas paminėjo ir pensijų fondų grąžą. Jokių garantijų jie neteikia, o su 2 proc. įmokomis tikėtina, kad ji bus minusinė. Sodros pensija, apie tai anksčiau net nebuvo kalbama, kaupimo dalyviams sumažės apie 11 proc. (su 3,5 proc. įmokomis nuo 2020 metų – dvigubai daugiau). O jei žmogus pasirinks anuitetą su paveldėjimu, tai pasibaigus paveldėjimo laikotarpiui – 5 ar 10 metų, žmogus po to jau iš viso iš pensijų fondų nieko negaus ir turės tenkintis tik gerokai sumažėjusia Sodros pensija. Košmaru, kitaip tokio gyvenimo nepavadinsi.
Anot A.Syso, iš valstybės biudžeto remti pensijų fondus nėra tikslinga. Visi Lietuvos žmonės, mesdami į biudžetą pinigėlius, rems tik turtingesnius, gaunančius 3-4 VDU dydžio pajamas, tik tokiems pensijų fondai apsimoka. Deja, protingo pasiūlymo Seimas nepaklausė.
Vytenis Andriukaitis nusistebėjo, kad tokie svarbūs reikalai svarstomi skubotai, jo manymu, „kituose parlamentuose šie klausimai būtų susiję ne su vienu ir ne su dviem plenariniais posėdžiais – būtų išklausoma daug ekspertų, daug įvairių pozicijų, būtų tikrai nuoširdžiai atsakoma į klausimus, ką daryti“. Deja, Lietuvos Seimas, beveik kaip Rusijoje, tapo ne vieta diskusijoms ar įvairioms nuomonėms. Tą parodė ir balsavimo rezultatai dėl minimo Pensijų sistemos reformos įstatymo: užsiregistravo 75, balsavo 70, už – 55, prieš – 1, susilaikė 14…
Atidžiau pažvelkime, dėl ko prieš penkerius metus seimūnai balsavo? Dėl įstatymo, „užtikrinančio Lietuvos Respublikos gyventojų papildomas pajamas senatvėje“. Apie tai, kad tų papildomų pajamų greičiausiai nebus, bent jau dviem trečdaliams kaupėjų, o jei ir bus, tai sumažintos Sodros išmokos jas eliminuos, įstatymas nieko nesakė. Kam reikėjo apgaudinėti vargšus Lietuvos žmones apie papildomas pajamas, kurių nebus?
Įstatyme rašoma: „Pensijų kaupimo bendrovę gali įsteigti valstybė“. Rimanto Dagio nuomone, tai įvyktų tuomet, jeigu ji „matytų, kad rinkos subjektai išveža, sakykime, iš Lietuvos kapitalą, nevyksta jokios investicijos. Gal tada mūsų investuojanti įmonė tą kapitalą sulaikytų čia“. Bet juk ir anksčiau, ir dabar tris ketvirtadalius savo kapitalo pensijų fondai išveža į Europas ir Amerikas, apskritai, mūsų valstybė nieko neuždirba iš tų fondų. Tai kam tokie naivūs siūlymai?
Naujas pažadas už auginamą vaiką iki 3 metų motinystės pašalpos gavimo metu iš valstybės biudžeto lėšų pervesti pensijų fondui 2 proc. VDU, dėl savo menko dydžio jokios reikšmės pensijų fondo išmokai neturės, tai tik reklaminė valdžios akcija, tuomet jau geriau iš karto tuos keliolika eurų atiduoti vaiko tėveliams, išeis bent vienas komplektukas pampersų…
Įstatyme dar sakoma, kad kaupimo dalyviai per penkis mėnesius galės sustabdyti dalyvavimą, apie tai raštu pranešę pensijų kaupimo bendrovei. Tokiu būdu Seimas nesutiko su komiteto siūlymu, kad tokį prašymą turėtų rašyti tie, kurie nori toliau dalyvauti, o ne tie, kurie nori jį baigti. Aišku, kad čia buvo pensijų fondų reikalavimas, nes anot A.Syso, iš milijono pensijų fondų dalyvių, 300 tūkst. tiesiog nedalyvauja, sunku būtų juos sugaudyti ir priprašyti, kad rašytų prašymą tęsti tą pensijų neva kaupimą. Tokiu būdu pagal nutylėjimą jie liko pensijų fonduose ir, tikėtina, smarkiai keiksis, kai ateis pensijos metas.
Tokie buvo penkerių metų senumo įvykiai Lietuvos Seime. Ar kas nors pasikeitė per tuos metus, sprendžiant šią socialinę ir ekonominę problemą? Deja, niekas nepasikeitė, nors pensijų profesoriai savo nuomonės nepakeitė dėl esamos tvarkos neperspektyvumo. Valstiečiai, remiami dabartinių ir būsimųjų pensininkų, atėję į Seimą su ryžtingais planais išspręsti šią mūsų gyvenimo piktžaizdę, o pradžiai bent nutraukti Sodros įmokas fondams iš dabartinių pensininkų pinigų, vis dar trypčioja vietoje. Tik trečiame metų ketvirtyje jie žada bandyti šį tą nuveikti. Laukti liko neilgai, pamatysime tuomet, ar jiems rūpi Lietuvos žmonės.
