Pirmą kartą Lietuvoje suskaičiuota ir įvertinta, kiek valstybė valdo nekilnojamojo turto.
„Stebėtina, kad per 27 metus nesugebėta šio turto inventorizuoti. Ne mažiau stebina ir neefektyvus turto naudojimas. Šią problemą pagaliau turime imti ir išspręsti“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Premjero žodžiais, rytoj ataskaitą ir siūlymus, kaip efektyviau valdyti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, Finansų ministerija pristatys Vyriausybės posėdyje. Tuomet ir bus priimti reikiami sprendimai.
Pirmąją metinę valstybės turto valdymo ataskaitą už 2016 metus parengęs centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdytojas, valstybės įmonė Turto bankas, pateikia analizę, iš kurios matyti, kad dalis ministerijų valdo daugiau ploto, nei reikia tiesioginėms jų funkcijoms vykdyti.
Valstybės nekilnojamąjį turtą sudaro daugiau nei 28 tūkst. objektų, kurių bendras plotas siekia 10,45 mln. kv. m. Šį, daugiau nei 3 mlrd. eurų likutinės vertės turtą, valdo 724 valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės, o jo išlaikymas valstybei kasmet kainuoja apie 180 mln. eurų.
Didžiausią valstybės nekilnojamojo turto dalį sudaro mokslo (beveik 19 proc.), administracinės (17 proc.) ir gamybos bei sandėliavimo paskirčių (11,5 proc.) objektai. Daugiausia turto sukoncentruota Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Ataskaita akivaizdžiai parodė, kad dalis administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (kurį visą sudaro daugiau nei 2 tūkst. objektų, bendras jo plotas siekia 1,79 mln. kv. m, o likutinė vertė – 950 tūkst. eurų), valdomas ir naudojamas neefektyviai.
„Dalis ministerijų valdo daugiau ploto nei reikia tiesioginėms jų funkcijoms vykdyti. Septyniose iš keturiolikos ministerijų vienam darbuotojui tenkantis bendras nekilnojamojo turto plotas yra didesnis nei nustatyti 28 kv. metrai, o aštuonių ministerijų išlaikymo sąnaudos viršija 36 eurų už kvadratinį metrą išlaikymo normatyvą“, – vardija S. Skvernelis.
Daugiausia – virš 69 kv. metrų vienam darbuotojui tenka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, taip pat Ūkio (42,45 kv.m), Švietimo ir mokslo (37 kv.m), Užsienio reikalų (36,05 kv.m), Žemės ūkio (33,63 kv.m), Teisingumo (32 kv.m), Kultūros (30,12 kv.m) ir Socialinės apsaugos ir darbo (28,34 kv.m) ministerijose.
Didžiausios yra Vidaus reikalų ministerijos valdomo nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudos (64,27 euro už kv. m). Nustatytą 36 eurų už kv. m išlaikymo sąnaudų normą viršija Teisingumo (56,23 Eur), Švietimo ir mokslo (50,30 Eur), Užsienio reikalų (41,38 Eur), Aplinkos (38,59 Eur), Žemės ūkio (37,13 Eur), Socialinės apsaugos ir darbo (36,94 Eur) bei Kultūros (36,80 Eur) ministerijos.
Be to, dalis nekilnojamojo turto yra išnuomotas (250 tūkst. kv.m,), perduotas ne viešajam sektoriui naudotis neatlygintinai panaudos pagrindais (238 tūkst. kv.m), yra laisvas ir nenaudojamas (196,8 tūkst. kv.m). Pats viešasis sektorius tuo metu rinkoje nuomojasi 71,7 tūkst. kv. m. ploto ir praėjusiais metais už jo nuomą sumokėjo 6,2 mln. eurų mokesčio. Už kitiems subjektams nuomojamą valstybės nekilnojamąjį turtą pernai gauta 7,4 mln. eurų nuomos mokesčio.
Ataskaita taip pat atskleidė, kad Lietuvoje ir net užsienio šalyse valstybėse valstybės turto valdytojai vis dar disponuoja poilsio, gyvenamosios ir prekybinės paskirties objektais, nieko bendro neturinčiais su jų vykdomomis funkcijomis. Pavyzdžiui, turime objektų Papėje (Latvija), Nidoje, Juodkrantėje, Palangoje ir kitur.
„Norėdami valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti efektyviai privalome mažinti išlaikymo kaštus ir gauti grąžą. Privalome skatinti institucijas atsisakyti siauro žinybinio požiūrio, turto valdymo centralizavimą turime vykdyti ryžtingiau ir aktyviau. Turime atsisakyti valstybės funkcijoms vykdyti nereikalingo turto, o reikalingą naudoti už mažiausią kainą valstybės biudžetui. Tuo keliu ir eisime“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis.
