Seimo narių R. Visockytės ir D. Mikutienės pranešimas: „Dar neatsakyti klausimai byloje „L. prieš Lietuvą“ arba kas turėtų būti tikrasis atsakovas?“
Darbo partijos frakcijos narės Ramunė Visockytė ir Dangutė Mikutienė skeptiškai vertina pareiškėjo L. teiginį, kad Lietuvą „ant žirnių turėjo parklupdyti“ Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimas byloje „L. prieš Lietuvą“.
„Teisėsaugos institucijos privalėjo pradėti tyrimą ir ginti viešąjį interesą bent jau po 2006 m. spalio 16 d. „Lietuvos ryte“ publikuoto straipsnio „L. byla: prieš Lietuvą ar prieš Lietuvos medikus“ (http://www.lrytas.lt/print.asp?data=&k=news&id=11609721481160323980). Gal ne tik prieš medikus, atlikusius nelegalią dalinę lyties keitimo operaciją, bet ir prieš politikus, valdininkus, kurių veiksmai pilietį L. įstūmė į tikrai keblią padėtį“, — sako Seimo narė R. Visockytė. Pernai žurnalistai jau pasakojo apie Klaipėdoje 1978 m. gimusią transseksualią pareiškėją L., kuri nuo vaikystės norėjo tapti vyru. Suaugusi ji ėmė konsultuotis su medikais. Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose 1997 m. gruodžio 16 d. atlikus genetinį tyrimą, buvo patvirtinta L. moteriška lytis. Pacientė nusiųsta psichiatro konsultacijai. Paradoksalu, tačiau po mėnesio, 1998 sausio 23 d., Vilniaus universitetinėje „Raudonojo Kryžiaus“ ligoninėje L. buvo pradėta ligos istorija, kurioje pacientė L. registruota jau vyrišku vardu, nurodant lytį „vyras“. Ligos istorijoje yra įrašas, kad sausio 28 d L. pradėta vyriškų hormonų terapija.
„Nagrinėjant bylą taip ir lieka neaišku, kas šioje ligoninėje ėmėsi suklastoti pacientės vardą, pavardę, lytį ir skirti hormonų terapiją ne pagal indikacijas, — sako Seimo narė D. Mikutienė, — tiesa, hormonų terapija po kelių mėnesių vis dėlto buvo nutraukta, nes gydytojas įvertino teisinį situacijos dviprasmiškumą. Pacientė toliau hormonus vartojo neva savo nuožiūra. Tačiau vėlgi kyla klausimas, kaip ji įsigydavo hormoninius preparatus, kurie paprastai parduodami tik su receptais? Kodėl Lietuvos Vyriausybė vėliau du mėnesius trukusį hormonų skyrimą pripažino oficialiu, ir kas jame galėjo būti „oficialu“? Juk pacientė į gydymo įstaigą pateko klastojant dokumentus. Šis Vyriausybės pripažinimas, kaip rodo bylos eiga, praktiškai ir lėmė Lietuvai nepalankų EŽTT sprendimą. Tad ką buvo norima nuslėpti, pasirinkus ne gynybą, o prisipažinimą, kad valstybė kalta?“
Darbo partijos frakcijos narės sako, kad bylos medžiaga rodo, jog 1999 metais L. paprašė pakeisti jos dokumentus, tačiau Lietuvos valstybinės įstaigos tai padaryti atsisakė. Nepaisant to, 2000 m. gegužės mėnesio 3–9 dienomis Lietuvoje L. buvo atlikta „dalinė lyties keitimo operacija“ — fiziškai sveikai moteriai. Tiesa, ligos istorijoje jau iš anksčiau įvardintai vyru, diagnozuota ginekomastija ir pašalintos krūtys. Operaciją atliko plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai K. Vitkus ir D. Balčiūnas. Beje, K. Vitkaus ir konservatorės Irenos Degutienės vaikai yra susituokę.
„Kadangi ginekomastijos gydymas vyrams kompensuojamas iš ligonių kasų biudžeto, tikėtina, kad žiniasklaidoje jau prieš pusę metų pasirodžiusi prielaida, esą ir piliečio L. „gydymą“ apmokėjome mokesčių mokėtojų lėšomis, yra teisinga. Tačiau biudžeto lėšos šiuo atveju buvo pasisavintos neteisėtai — tariamas ginekomastijos gydymas, o iš tiesų — dalinė lyties keitimo operacija — L. atlikta tuo metu, kai jau buvo parengtas naujasis Civilinis kodeksas (CK), tačiau jis įsigaliojo daugiau kaip po metų, t.y. 2001 liepos 1 d., taigi lytis L. buvo keičiama nelegaliai“, — teigia D. Mikutienė.
Seimo narės sako, kad teisėsauga turėtų Lietuvos žmonėms atsakyti, kas tas EŽTT byloje neįvardintas LR Seimo narys, kuris tarpininkavo L. pasikeičiant dokumentus, kuriuose pagaliau oficialiai nurodoma L. vyriška lytis ir vyriškas vardas bei pavardė. Ne mažiau svarbūs ir kiti neatsakyti bylos „L. prieš Lietuvą“ klausimai.
Civilinis Kodeksas, kuris, jau po L. dalinio lyties keitimo, Lietuvos Respublikoje įteisino lyties keitimo operacijas, buvo rengiamas tuo metu, kai A. Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje sveikatos apsaugos ministro portfelį nešiojo konservatorius Raimundas Alekna, Socialinių reikalų ir darbo ministrės — konservatorė Irena Degutienė, o Seimo Sveikatos reikalų komitetui vadovavo konservatorius Antanas Matulas. Kokia šių politikų ir jų rengtos lyties keitimą įteisinančios normos sąsaja su viešai jų išpažįstamomis tradicinėmis vertybėmis? Kas galėtų paneigti, kad ne tradicinių vertybių gynimo klausimas buvo šiuo atveju svarbiausias? Gal kur kas svarbiau buvo tai, kad jie jau žinojo apie nelegalias lyties keitimo operacijas, atliktas G. Degučio vadovaujamoje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Juk šias operacijas kažkokiu būdu reikėjo legalizuoti. Konservatorių iniciatyvą įteisinti lyties keitimą vėliau aktyviai parėmė socialdemokratas Seimo narys, ilgametis Sveikatos apsaugos ministras, dabartinis Krašto apsaugos ministras J. Olekas. Beje, jis pats praktikavo plastikos chirurgiją minėtoje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje.
Seimo narė R. Visockytė klausia: „Tad ar ne atsitiktinai J. Oleko pateiktame Lyties pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte atsirado teiginys: „Įgyvendinant šį įstatymą, reikės 4076 litų iš valstybės biudžeto 20 lyties pakeitimo liudijimų parengti ir pagaminti“. Iš kur ministrui buvo žinomas konkretus skaičius — 20 žmonių? Ir kodėl tik 20, o ne 30 ar 50? Juk jo vadovaujama ministerija buvo paskaičiavusi, kad Lietuvoje gali būti 50 transseksualų. Gal tie 20 buvo būtent tie asmenys, kurie jau buvo operuoti ir jiems verkiant reikėjo legalizuotis, pakeičiant dokumentus. EŽTT sprendime taip pat minima, kad tokių asmenų, kuriems reikėtų pabaigti dalinio lyties keitimo operacijas, gali būti daugiau, nei tik pilietis L. Kiek Lietuvai dar gali kainuoti Raudonojo Kryžiaus medikų ir juos dangstančių asmenų saviveikla keičiant lytį?”
Stebina ir tai, kad Lietuva pripažino, jog L. „gydymas“ du mėnesius buvo atliekamas legaliai, nors ligos istorijoje buvo suklastota pacientės tapatybė, nurodant kitą lytį ir pavardę. Seimo narės mano, kad tik teisėsauga turėtų atsakyti ar tai nebuvo įtakota ir fakto, kad Vyriausybės atstovės EŽTT patarėja dirba Silvija Balčiūnienė — Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriaus G. Degučio dukra?
„Kodėl Žmogaus teisių stebėjimo institutas, kurio valdybos pirmininkas yra K. Čilinskas, ėmėsi byloje atstovauti pilietę L.? Kodėl jis vėliau tampa Tėvynės sąjungos kandidatu rinkimuose Alytaus apygardoje, nors vėlgi tiek jo deklaruojamos liberalios, tiek Tėvynės sąjungos deklaruojamos neva tradicinės vertybės kaip ir neturėtų sutapti, — stebisi R.Visockytė, — ar Vyriausybė dabar ryšis pateikti apeliaciją byloje L. prieš Lietuvą? Juo labiau, kad ir pats EŽTT pripažįsta, kad Lietuvos padaryto pažeidimo „prigimtis yra ribota“? O gal bus patogiau nutylėti? Kartu išvengti ir to, kad byloje nepradėtų aiškėti papildomi tiek socialdemokratams, tiek konservatoriams nepatogūs faktai, kurie jų dėka galutinai diskredituotų Lietuvą kaip teisinę valstybę?“
Seimo narės mano, kad valstybė turėtų regreso tvarka išieškoti pinigus iš dalinę lyties keitimo operaciją nelegaliai atlikusių medikų, Raudonojo Kryžiaus ligoninės ir to neįvardinto paslaptingojo Seimo nario. Juk būtent jų veiksmai pilietį L. įstūmė į tikrai keblią padėtį, dėl kurios jis kreipėsi į EŽTT.
„Šie mūsų išvardinti ir byloje „L. prieš Lietuvą“ užfiksuoti faktai leidžia daryti prielaidą, kad įvykdytos LR Baudžiamojo kodekso numatytos nusikalstamos veikos, todėl žadame kreiptis į prokuratūrą prašydamos pradėti ikiteisminį tyrimą bei ginti viešąjį interesą“, — sako D. Mikutienė.
Tačiau Darbo partijos frakcijos narės yra įsitikinusios, kad jokia instancija jau nėra pajėgi įvertinti tos moralinės žalos, kurią Lietuva patyrė ir dar patirs dėl neatsakingų medikų ir juos dangstyti suinteresuotų politikų ir net partijų veiksmų. Vyriausybė byloje jau pripažino, kad nėra teisinių svertų uždrausti lytį pasikeitusiam ir naujus dokumentus turinčiam asmeniui susituokti. Tačiau tai de facto būtų homoseksuali santuoka. O kas bus, jei lytį pasikeitęs asmuo nesivargins apie tai informuoti savo būsimojo sutuoktinio? Lytį pakeitę ir sukūrę šeimas asmenys galės įsivaikinti — tokį pageidavimą jau išreiškė ir pilietis L. Kas atsakys už vaikų suluošintus gyvenimus ir jų likimus?
