Naujausia Eurobarometro apklausa parodė, jog vis daugiau Europos Sąjungos (ES) piliečių remia savo šalies narystę Sąjungoje, o pasitikėjimas ES beveik grįžo į prieškrizinį lygį. Lietuviai gerai informuoti apie ES ir geriau vertina demokratijos veikimą Europoje negu savo šalyje, todėl daugėja linkusiųjų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Vis dėlto tik mažuma lietuvių tiki savo įtaka politikoje, o daugelis nepatenkinti socialine nelygybe ir netiki, kad artimiausiu metu krizė baigsis.
Europos Parlamento užsakytas tyrimas parodė, jog savo šalies narystę ES teigiamai vertina apie 57 proc. europiečių – tai 4 proc. punktais daugiau nei pernai ir beveik tiek pat kiek 2007-aisiais, iki krizės. Lietuvoje narystę ES remia 65 proc. gyventojų. Labiausiai savo šalies narystę ES remia liuksemburgiečiai, airiai, olandai ir vokiečiai, o mažiausiai – čekai, graikai ir italai. 57 proc. lietuvių jaučiasi artimi Europos Sąjungai – tai artima ES vidurkiui.
62 proc. lietuvių domisi ES reikalais – tai 6 proc. punktais daugiau negu pernai. Daugiausia besidominčiųjų ES reikalais yra Nyderlanduose, Danijoje, Švedijoje ir Vokietijoje, o mažiausiai – Čekijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje. Lietuvių žinios apie ES yra vienos geriausių Europoje: net 77 proc. lietuvių žino, kad Europos Parlamentas renka Europos Komisijos pirmininką – tai geriausias rezultatas Europoje.
43 proc. europiečių mano, kad jų balsas svarus Europos Sąjungoje – tai 6 proc. punktais daugiau negu pernai ir atitinka 2007 m. lygį. Nors Lietuvoje taip manančiųjų padaugėjo 5 proc. punktais, tokių yra tik 30 proc. Savo ruožtu 63 proc. europiečių mano, kad jų balsas svarus savo šalyje – tai 10 proc. punktų daugiau nei pernai. Nors Lietuvoje šis rodiklis padidėjo 8 proc. punktais, taip mano vos 31 proc. šalies gyventojų – mažiau savo įtaka šalyje pasitiki tik graikai (23 proc.). 59 proc. lietuvių mano, kad jų šalies balsas svarbus ES – tai artima ES vidurkiui.
Dauguma europiečių geriau vertina demokratijos veikimą savo šalyje (54 proc.) negu ES (43 proc.). Pažymėtina, kad Lietuvos gyventojai padėtį vertina atvirkščiai: 53 proc. teigiamai vertina demokratijos veikimą ES, o tik 34 proc. – Lietuvoje. Nuo pernai pasitikėjimas demokratijos veikimu visais lygmenimis tarp Lietuvos gyventojų gerokai sumažėjo (8–10 proc.). Nors lietuviai vis dar skeptiškai vertina savo įtaką per Europos Parlamento rinkimus, nuo pernai ja tikinčių šalies gyventojų dalis padidėjo 7 proc. punktais ir dabar sudaro 40 proc.
Paklausti apie naujausius geopolitinius įvykius, tokius kaip didėjantis nestabilumas arabų pasaulyje, stiprėjanti Rusijos ir Kinijos įtaka, Jungtinės Karalystės išstojimo referendumas ir D. Trumpo išrinkimas JAV prezidentu, vidutiniškai 61–73 proc. apklaustųjų buvo labiau linkę rasti bendrą ES atsaką, o ne pasikliauti atskirų valstybių veiksmais. Kartu su olandais, vokiečiais, danais, švedais ir maltiečiais lietuviai yra tarp labiausiai remiančių bendrą ES atsaką (79–86 proc.). Labiausiai atskirų valstybių, o ne ES veiksmais linkę pasikliauti čekai, slovakai, rumunai, bulgarai, graikai, kipriečiai ir britai (o dėl Rusijos – dar ir suomiai).
Reikšminga Europos gyventojų dauguma pritartų ryžtingesnėms ES pastangoms spręsti tokias problemas kaip terorizmo (vidutiniškai 80 proc.), nedarbo (78 proc.), aplinkosaugos (75 proc.) ir kovos su mokesčių sukčiavimu (74 proc.). Kartu su bulgarais, estais, latviais ir danais lietuviai ne itin pageidauja stipresnių ES pastangų lyčių lygybės srityje (to norėtų tik 44 proc. šalies gyventojų). Dauguma europiečių mano, kad socialinė nelygybė yra reikšminga ES problema, o trečdalis – kad krizė dar ilgai tęsis. Lietuvoje krizės pabaigos nemato 58 proc. apklaustųjų – tai net 16 proc. daugiau negu pernai.
Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani sakė: „Šio Europos Parlamento užsakyto tyrimo rezultatai teikia daug vilčių. Europos piliečiai tikisi, kad ES vienu balsu atsakys į naujausius tarptautinius sukrėtimus. Mūsų – politinių lyderių – užduotis yra įrodyti, kad jie teisūs. Turime juos įtikinti savo nuolatiniu darbu ir sprendimais, kad ES pajėgi juos apsaugoti ir pagerinti žmonių kasdieninį gyvenimą.“
