Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Vytautas Juozapaitis, Arvydas Anušauskas ir Agnė Bilotaitė teikia Seimui Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą, kuris aiškiau reglamentuoja asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentuose).
2015 metų piliečių iniciatyva dėl asmenvardžių rašymo rodo, kad šis klausimas rūpi visuomenei. Tuo metu Seimą pasiekė Paso ir asmens tapatybės kortelės įstatymo pataisos, kurias pasirašė beveik 70 tūkst. Lietuvos piliečių. Ši piliečių iniciatyva pasiūlė tokį pat asmenvardžių rašymo principą, koks yra Seimo narių teikiamame Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekte.
Įregistruotu projektu siūloma įtvirtinti pagrindinį principą, kad visų Lietuvos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose būtų rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau tuo pačiu būtų suteikta galimybė nelietuvių tautybės asmenims, Lietuvos pilietybę įgijusiems užsieniečiams, taip pat santuoką su užsieniečiu sudariusiems ir jų pavardę paėmusiems Lietuvos piliečiams, tokių sutuoktinių vaikams vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis.
Iniciatorių teigimu, šis įstatymo projektas – tai subalansuotas būdas išspręsti asmenvardžių rašymo klausimą, kuris aktualus įvairių tautybių Lietuvos piliečiams. Pateiktas įstatymo projektas atitinka visus tarptautinius reikalavimus, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.
Iki šiol kildavo ir tebekyla nemažai diskusijų dėl to, kaip asmens dokumentuose turi būti rašomi vardai ir pavardės. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose turi apsispręsti Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), pateikdama savo oficialią išvadą ir siūlymus, kurią Seimas turi tinkamai įvertinti.
VLKK savo išvadose išdėstė, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, t. y. užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos pilietybę, – jų vardai ir pavardės gali būti rašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą; ir su užsieniečiais santuoką sudariusiems ir jų pavardę paėmusiems Lietuvos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Šiuo metu asmenvardžių rašymą valstybine kalba reglamentuoja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau jų pageidavimu vardai ir pavardės rašomi pagal tarimą ir pasirinktinai pridedant arba nepridedant lietuviškas galūnes. Taip pat numatyta, kad asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.
Tačiau nuo 1991 metų minėtu nutarimu reguliuojami visuomeniniai santykiai yra pasikeitę, kaip ir pasikeitęs jų teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos piliečio pasai neišduodami, nuo 2003 m. sausio 1 d. piliečiams išduodamas Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė). Nutarimas nereglamentuoja daugelio reikšmingų klausimų – nustatyta galimybė asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti pagal tos valstybės piliečio pasą. Tokia išimtis gali būti taikoma tik vienai asmenų grupei, tačiau nereglamentuojami atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis ima sutuoktinio – kitos valstybės piliečio – pavardę.
Todėl teikiamame įstatymo projekte yra įtvirtintas pagrindinis principas – asmenvardžiai Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba. Nelietuvių tautybės asmens vardas ir pavardė Lietuvos išduodamuose asmens dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, o šio asmens prašymu jo vardas ir pavardė rašomi su lietuviška galūne arba be jos.
Tačiau atsižvelgiant į pasikeitusius visuomenės poreikius ir įvertinus VLKK išvadas bei siekiant išspręsti nelietuvių tautybės piliečiams kylančius sunkumus siūloma nustatyti, kad užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio bei tokių sutuoktinių vaikų, prašymu jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant kitos valstybės išduotą asmens dokumentą. Kitiems nelietuvių tautybės asmenims vardas ir pavardė jų prašymu galės būti įrašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
