Šiandien daugiau nei 600 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) delegatų iš visos Lietuvos susirinko į neeilinį, 22-ąjį suvažiavimą.
Kunigo Algirdo Toliato palaiminti ir paskatinti imtis Lietuvai prasmingų darbų, susiderinus, kaip darniam orkestrui, ranka rankon siekti didelių tikslų.
TS-LKD laišku pasveikino Vokietijos Kanclerė Angela Merkel.
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, pasveikinęs suvažiavimo dalyvius, pasidžiaugė, kad atsirado unikali galimybė keisti valstybę ir tradicijas. Vyriausybės vadovas pabrėžė, jog yra tikslai, dėl kurių reikia peržengti ambicijas ar nuoskaudas, asmeniškumus. Partijos pirmininkui Premjeras palinkėjo dirbti dėl valstybės ateities ir daryti darbus, kuriuos partija mato reikalingus daryti kartu.
TS-LKD pasveikino ir Lietuvos liberalų sąjūdis, sveikinimo žodžiui delegavęs partijos pirmininko pavaduotoją Petrą Auštrevičių.
Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kreipdamasis į Suvažiavimą, padėkojo kolegoms, dalyvavusiems partijos pirmininko rinkimuose, pabrėždamas, kad nurimus rinkimų aistroms, pats laikas kibti į neatidėliotinus darbus.
„Pirmasis jų – tikroji vienybė. Esame jungtinė partija. Bet dažnai atrodo, kad buvimas dviejose atskirose pilyse mums nejučia tapo amžinąja vertybe. Todėl šiandien sakau – esu krikščionis demokratas. Taip pat esu ir politinių kalinių ir tremtinių bendruomenės atstovas, ir tremtinės anūkas, – sakė G. Landsbergis. – Noriu, kad visi pagaliau galėtume pasakyti esantys vienos bendruomenės nariai. Kad pripažintume, jog mus vienija bendras požiūris, darbas Tėvynei ir įsipareigojimas vakarietiškos Lietuvos idėjai. Noriu, kad būtume siejami, o ne skaldomi. Ieškantys bendrumų, o ne skirtumų. Vieningi, o ne lengvai manipuliuojami iš išorės“.
Partijos pirmininkas pažymėjo, kad TS-LKD – tai ne tik partijos nariai, bet ir visi ją palaikantys žmonės. Tie žmonės, kuriems nuoširdžiai rūpi, kuriuo keliu eina partija. „Esame partija, kilusi iš Lietuvos idėjos, esame čia tam, kad spręstume kur kas didesnius iššūkius nei vien mūsų pačių vidaus problemos. Žmonės to iš mūsų tikisi. Tikisi ne užsidarymo vidinėse diskusijose, o darbo vardan Lietuvos“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Partijos lyderis kalboje pirmiausia akcentavo Lietuvos skaudulį – smurto epidemiją, svarstydamas, jog galbūt jau lakas Lietuvoje įteisinti Skandinaviško modelio vaiko teisių apsaugos modelį ir pagaliau realiai ištiesti pagalbos ranką šeimoms.
Antrasis TS-LKD partijos pirmininko akcentas – galimybė mūsų vaikams suteikti geresnį išsilavinimą. „Galų gale turime sugrąžinti Universiteto pavadinimui tą garbingą reikšmę, kurios jis nusipelnė, – pabrėžė G. Landsbergis ir užsiminė apie pagrindinį išsilavinimą: – Galime užtikrinti, kad mokykla taptų laipteliais, leidžiančiais išsiveržti iš galimybių skurdo ir nelygybės. Nesvarbu kas jūsų tėvai, kiek jie uždirba, ar kur jie gyvena – mokykla turi leisti lipti aukščiau, eiti toliau ir siekti plačiau. Šiandien taip nėra“.
Suvažiavime partijos pirmininkas nepraleido progos pakalbėti ir apie būtinybę geriau valdyti Lietuvos turtą, pabrėždamas, kad valstybinės įmonės jau seniai tapusios nomenklatūros, „ūsuotų bebrų“ prieglauda.
„Valstybės uždavinys nėra išsaugoti darbo vietas valstybės įmonėse, pabrėžiu – valstybės įmonėse. Įmonės turi nevogti, mokėti dividendus ir užtikrinti kitas valstybės joms pavestas funkcijas, jeigu už jas valstybė atsiskaito atskirai ir skaidriai pasakydama – kam tai skirta“, – sakė partijos lyderis.
Pirmininko kalboje buvo pabrėžta Lietuvos geopolitinio saugumo problematika, pavojinga Baltarusijos atominės elektrinės statyba Astrave.
„Galime sustabdyti Astravą, jeigu patys tuo tikėsime ir kovosime, o ne iš anksto kapituliuosime. Galime labiau pasistengti, galime aiškiau pasakyti, kad mes nesitaikstome su politiniu ar ekonominiu, šantažu, keliančiu mums egzistencinę grėsmę. Esame maži, bet orūs ir tvirti savo dvasia. Anksčiau tai griaudavo imperijas, toks pasiryžimas gali griauti ir nesaugias atomines elektrines“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Kalbos pabaigoje partijos pirmininkas paragino visus į ateitį žvelgti su viltimi. „Važiuodami per Lietuvą, per miestus ir miestelius, kalbėdamiesi su mokiniais mokyklose, studentais universitetuose, nė karto negrįžome be vilties. Nė sykio nepagalvojome, kad, na, štai – viskas. Galime pasiekti daugiau. Galime gyventi geriau“, – sakė G. Landsbergis.
