Komentuodamas kovo 1 d. Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) pristatytą diskusinį dokumentą apie Europos Sąjungos ateitį po Jungtinės Karalystės pasitraukimo, Europos Parlamento narys Bronis Ropė pažymėjo, jog šis dokumentas paliko labai slogų įspūdį. Europarlamentaro nuomone, tokį įspūdį visų pirma sukėlė tuščių ir pavojingų siūlymų pilnas dokumento tekstas, pateiktas tuo metu, kai Europos Sąjunga, kaip visuma, išgyvena idėjinę krizę.
B. Ropės teigimu, iš penkių Ž. K. Junkerio įvardintų ES ateities raidos scenarijų, net trys – „tęsti tai, kas pradėta“, „tik bendroji rinka“ ar „kas norės – nuveiks daugiau“ – neturėtų būti svarstomi iš viso. Pirmajam jų įgyvendinti nereikia jokių naujų vizijų: tai ir yra dabartinė Komisijos veiklos programa. Tuo tarpu kiti du pasiūlymai – apsiriboti tik bendrąja rinka arba plėtoti „dvejų greičių“ Europą – yra labai pavojingi. Jie pirmiausiai reiškia Europos integracijos pasiekimų atsisakymą, naujas sienas, nekalbant jau apie naujus iššūkius saugumui visame žemyne ar net politinę dezintegraciją.
Europarlamentaro nuomone, paskutiniai du Ž. K. Junkerio pasiūlymai Europos Sąjungai koncentruotis į mažesnį sričių skaičių ir jose siekti vos ne visiškos integracijos ar tęsti plačią integracijos darbotvarkę būtų verti didesnio dėmesio, jei ne – kritikuotina šias mintis siejanti idėja. Tai mintis, jog visas krizes ar nestabilumus galima išspręsti dar gilesne valstybių narių integracija. Sekant tokia logika, netrukus ateityje visas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, mobilias telekomunikacijas, aplinkosaugos klausimus, išmaniųjų automobilių transportą, migracijos iššūkius reguliuos atskiros europinės agentūros.
B. Ropės nuomone, Komisijos pirmininkas atvirai pareiškė, kad nori sukurti Europos supervalstybę, kurioje nacionalinėms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, ko gero, liks tik statistikos rinkimo institucijų vaidmuo. Šią tendenciją dar labiau sustiprino Ž. K. Junkerio pareiškimas, kad „Europos projektas turi būti nepriklausomas nuo rinkimų valstybėse narėse“, t. y. europinė politika turėtų plėtotis nepriklausomai nuo ES piliečių valios.
Kartu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų europarlamentaras nurodė, jog Europos Komisijos pirmininko pasiūlyme nerado jokių užuominų apie svarbiausius Europos projekto dalyvius – ES piliečius bei apie šiandien svarbiausius darbotvarkėje – socialinės politikos klausimus. Dokumente nieko nekalbama apie ambicijas mažinti išsivystymo ir gerovės lygio skirtumus tarp valstybių narių, taisyti tokius europinės rinkos trūkumus kaip skirtingos žemės ūkio išmokos ar žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos. B. Ropė pasigedo ir bent minimalių įžvalgų, kaip ateityje ES turėtų įsiklausyti į piliečių lūkesčius iš Europos projekto, kaip pasiekti, kad piliečiai suprastų Europos integracijos naudą, bei kaip išgirsti piliečių balsą, priimant pusę žemyno ir pusę milijardo piliečių liečiančius sprendimus.
Tiek B. Ropė, tiek ir visa Žaliųjų / Europos laisvojo aljanso grupė Europos Parlamente Ž. K. Junkerio pristatytą Baltąją knygą dėl Europos ateities įvertino itin neigiamai. Komentuodamas šį vertinimą, B. Ropė pabrėžė, jog tokios nuomonės laikysis bent jau tol, kol ES strateginiame dokumente neatsiras šeštasis ir pagrindinis scenarijus – „Demokratiškesnė, atviresnė, saugesnė, socialiai integruota, kiekvienam piliečiui artimesnė Europa“.
