Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Remigijus Žemaitaitis užregistravo Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuris numato draudimą gyventojams skirtoje reklamoje reklamuoti nereceptinius vaistinius preparatus, maisto papildus ir homeopatinius preparatus.
Seimo narys R. Žemaitaitis pažymėjo, jog kasmet Lietuvoje parduodama apie 72 mln. vaistų pakuočių. Pagal suvartojamų vaistų vidutinę paros dozę Lietuva priskiriama prie daugiausiai vaistų suvartojančių Europos Sąjungos šalių. Gyventojai, žiūrėdami farmacininkų užsakytas laidas apie sveikatą, užplūsta vaistines pirkti vaistų, matytų TV ekrane, nes mano, jog jų organizmas funkcionuos taip, kaip buvo skelbiama. Sveikatos specialistai teigia, kad šiam skaičiui įtakos turi tai, kad dažnai Lietuvos gyventojai nesistengia kuo daugiau sužinoti apie šalutinį vaistų poveikį ir kaip reikėtų juos vartoti, nes dažnas pirkėjas savitarnos skyriuose pats, be vaistininko pagalbos, prisirenka kelių rūšių analogiškų vaistų, neklausdamas kaip juos vartoti ar jie reikalingi, nes vaistų reklama netiesiogiai skatina juos įsigyti ir vartoti.
Pabrėžtina, jog vaistų reklama yra glaudžiai susijusi su visuomenės nuomonės formavimu. Parlamentaras pabrėžė, jog vaistų ir maisto papildų reklama skatina žmonės vis dažniau įsigyti vaistus ir papildus didesniais kiekiais, o tai reikšmingai padidina vartojimo ir jo keliamų problemų riziką.
Kasmet pasaulyje nuo apsinuodijimo vaistais miršta daugiau žmonių nei autoavarijose. Lietuvoje į medikus pagalbos kasmet kreipiasi apie 15 tūkst. apsinuodijusių vaistais ligonių, iš kurių apie 70 proc. sudaro suaugusieji ir apie 30 proc. – vaikai.
„Lietuvoje vaistas tampa maistas, nes žmonėms susidaro įspūdis, kad daugiau suvartojus vaistų bus daugiau sveikatos. Akivaizdu, jog reklama skatina neracionalų vaistų ir maisto papildų pirkimą ir vartojimą, o tai yra žalinga ir kenkia žmonių sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) surinkti duomenys signalizuoja, kad neracionalus vaistų vartojimas – rimta problema visame pasaulyje, nes neracionaliai vartojami vaistai gali ne padėti žmogui pasveikti, bet pakenkti jo organizmui. Didžioji dalis žmonių vaistus renkasi pagal reklamos kiekį, pakuotės spalvą ar savo vidinį supratimą, tačiau dėl jų vartojimo ir galimo šalutinio poveikio net nesuka galvos ir nepasitaria su gydytoju ar vaistininku. Preliminariais skaičiavimais, farmacininkai išleidžia 38 mln. eurų reklamai kasmet, todėl klausimas, kiek atpigs vaistai gyventojams po reklamos ribojimo?“, – pažymėjo Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas R. Žemaitaitis
