„Esame susirūpinę, kad Seimo spalio 9 dieną priimtos Civilinio kodekso pataisos gali suvaržyti žiniasklaidos laisvę skelbti visuomenei reikšmingą informaciją apie viešus asmenis ir įtvirtinti politikų privilegijuotą apsaugą nuo kritikos.
Didžiausią nerimą kelia Seimo sprendimas pakeisti 2.24 straipsnio 6 dalį ir ištrinti ribą dėl informacijos skelbimo apie privačius ir viešus asmenis.
Gerbiame įstatymo leidėjo tikslą užtikrinti teisę gintis nuo garbės ir orumo įžeidimo, įskaitant žiniasklaidos skleidžiamą informaciją, bet esame įsitikinę, kad dabartinis reguliavimas numato tinkamą interesų pusiausvyrą tarp teisės skleisti informaciją ir teisės ginti garbę ir orumą”, – teigiama grupės žurnalistų kreipimesi į Prezidentę.
Pasak kreipimosi, šiuo metu įstatymas jau numato atsakomybę žiniasklaidai, jei nustatoma, kad ji veikė turėdama tikslą pažeminti ar apšmeižti viešą asmenį, taip pat numatoma galimybė reikalauti paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, civilinė atsakomybė netaikoma tik esant šioms sąlygoms:
– jei žurnalistas veikia siekdamas pranešti apie viešo asmens valstybinę ar visuomeninę veiklą
– jei žurnalistas veikia sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su asmens veikla.
Pažymėtina, kad šias sąlygas ir šiuo metu turi įrodyti pats žurnalistas.
„Pagal naują Seimo priimtą įstatymą, net esant šioms sąlygoms, sąžiningai veikiantiems žurnalistams ir kitiems informaciją paskleidusiems asmenims būtų taikoma atsakomybė, jei viešasis asmuo manytų, jog kandi kritika ar bet kokie informacijos netikslumai žemina jo orumą ir garbę.
Toks reguliavimas gali paskatinti viešus asmenis teikti skundus teismams dėl jiems nepatikusios viešos kritikos ir taip atgrasyti skelbti visuomenei reikšmingą informaciją.
Manome, kad tokia nuostata nepagrįstai sumenkina visuomenės teisę žinoti informaciją apie viešų asmenų valstybinę ir visuomeninę veiklą ir neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, kad vieši asmenys turi susitaikyti su griežtesne ar kandesne kritika.
Remdamiesi šiais argumentais, prašome grąžinti įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti”, – rašoma kreipimesi.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Seimas išplėtė 2.24 straipsnio 1 dalį. Anksčiau atsakomybė buvo numatyta tik už duomenų paskleidimą, o nauja redakcija apima bet kokią formą (raštu, žodžiu, veiksmu). Kyla abejonių, kokie veiksmai – parodija, gestai ar pan. – galėtų užtraukti atsakomybę dėl garbės ir orumo pažeidimo ir ar yra poreikis plėsti civilinės atsakomybės ribas.
