Teisingumo ministerija – nėra „trečiasis brolis“ pastumdėlis, tai svarbų vaidmenį valstybėje vaidinanti institucija, koordinuojanti visos teisinės sistemos vystymąsi. Jos reikšmė ypač sustiprės artimiausiu metu, kai 2017 metais vyks pasirengimas teismų reformai, kai vis daugiau dėmesio visuomenė reikalauja žmogaus teisėms. „Kandidatai į teisingumo ministro postą nėra adata šieno kupetoje, Lietuvoje turime ne vieną puikų teisės specialistą, turintį reikalingos valdymo patirties. Todėl kuriama fantastinė drama su detektyvo elementais, neva Lietuvoje maža teisės specialistų, o tie, kurie yra – netinkami, tampa panaši į komediją“, – įsitikinęs Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė.
Advokatūros iššūkiai: įstatymais apibrėžta advokato reputacija ir platesnis ekspertinių žinių panaudojimas
Neretai žmonės, nusivylę teismais ar teisingumo įgyvendinimu yra linkę kaltinti visus teisminės sistemos dalyvius. Todėl labai svarbu, jog reikalavimai tiek teisėjų, tiek prokurorų bei advokatų nepriekaištingai reputacijai būtų vienodi, o jų nesilaikymas sulauktų vienodų griežtų pasekmių. Realybėje situacija, deja, yra kitokia. Pavyzdžiui, prokuroru ar teisėju dirbti nusikaltimą padaręs teisininkas ateityje nebeturi galimybės, todėl labai dažnai pasirenka jam likusią patrauklią alternatyvą – tampa advokatu. „Kol įstatymiškai nebus nustatyti aukščiausi etikos ir reputacijos standartai advokatams, tol susidursime su etikos pažeidimais ir advokato vardo menkinimu. Esama situacija advokatų savivaldai palieka tik galimybę reaguoti į atsiradusius pažeidimus, bet neleidžia imtis prevencijos ir iš anksto užkirsti kelią į advokatūrą norintiems žengti to nevertiems teisininkams“, – sakė I. Vėgėlė.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad su advokato reputacija tiesiogiai susijęs ir advokato kvalifikacinio egzamino klausimas. Naujosios Vyriausybės programos projekte siekiama nustatyti bendrojo egzamino reikalavimą visoms teisinėms profesijoms. Lietuvos advokatūros nuomone, tokio bendrojo egzamino įvedimas neišspręs galimo teisinių profesijų uždarumo rizikos, priešingai, sudarys nelygias sąlygas teisinėms profesijoms ir nepasieks rezultato: jau ir dabar teisės aktais yra reguliuojamas teisėjų, prokurorų ir notarų skaičius, tuo tarpu advokatų skaičius nereguliuojamas. Manome, kad pradžioje turėtų būti sukurta tinkama teisinių profesijų atstovams mokymo sistema (kaip yra Vokietijoje), o vėliau apsispręsti dėl būtinybės įvesti bendrąjį egzaminą.
Gindama ir atstovaudama žmonių interesus, Lietuvos advokatūra yra pasirengusi dalintis savo ekspertinėmis žiniomis ir imtis aktyvaus vaidmens žmogaus teisių srityje. Pasak Advokatų tarybos pirmininko, Lietuvos advokatūra yra didžiausia teisininkų bendruomenė Lietuvoje, pasirengusi tapti ta ekspertine institucija, kuri vertintų siūlomus ar keičiamus įstatymus, darančius įtaką žmogaus teisių ir laisvių padėčiai. „Nekonkuruojame su nevyriausybinėmis ir kitomis žmogaus teisių organizacijomis, atvirkščiai, bendradarbiaujame su jomis ir siūlome savo ekspertines žinias panaudoti dar plačiau“, sakė I. Vėgėlė. Pasak jo, tam Lietuvos advokatūra yra sukaupusi pakankamai patirties. Jau ir dabar Lietuvos advokatūra stebi teisėkūros iniciatyvas, aktyviai teikia pasiūlymus ir rekomendacijas. Pavyzdžiui, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos advokatūra yra antra pagal aktyvumą tarp pasiūlymus parlamentarams teikiančių asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų.
Teismų reforma palies visus
Teisminę šalies sistemą sudaro trys pagrindinės grandys: teismai, prokuratūra ir advokatūra. Artėjanti teismų reforma neabejotinai palies ne tik jas, bet ir kiekvieną žmogų. Pasibaigus pertvarkoms, 2018 m. šalyje veiks 12 didesnių apylinkės teismų ir tik du apygardos administraciniai teismai: Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Regionų apygardos administracinis teismas. Advokatų tarybos pirmininko I. Vėgėlės nuomone, teismų veiklos efektyvumo didinimas yra sveikintina iniciatyva, tačiau ji neturėtų nurungti pagrindinio principo – teisingumo prieinamumo. „Kitų šalių patirtis parodė, kad iš mažesnių miestelių iškėlus teismus, paskui juos išsikėlė ir advokatai, todėl teisingumo prieinamumas smarkiai sumažėjo. Vykdant teismų reformą, balansą tarp geresnio išteklių panaudojimo ir galimybių ginti žmogaus teisėtus interesus būtina išlaikyti“, – sakė I. Vėgėlė. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad būtina išlaikyti žodinį teismo procesą, kurio beveik atsisakyta apeliacinėse instancijose. „Žmogus turi turėti galimybė pasisakyti ir būti išklausytas. Tai būtina sąlyga siekiant didesnio pasitikėjimo teismais“, – tvirtina advokatūros vadovas. Prie to turėtų prisidėti dar praėjusios kadencijos Seimo uždegta žalia šviesa ir visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijai.
I. Vėgėlės nuomone, planuojant tarėjų institutą, būtina itin atsakingai sukurti tarėjų atrankos kriterijus, jų motyvacinę sistemą, stiprinti gebėjimus bei kelti kompetenciją. „Nuo žmonių, pakviestų šiai svarbiai misijai, jų darbo kokybės priklausys, ar tarėjų institutas pasiteisins ir įgis visuomenės pasitikėjimą. Todėl būtina branda, vidinė motyvacija ir įsipareigojimas imtis šių pareigų. Ar esame tam pasirengę kaip piliečiai ir visuomenė?“, – retoriškai klausė advokatūros vadovas.
Užkirsti kelią bylų vilkinimui
Lietuvos advokatūra įsitikinusi, jog galima išvengti bylų dubliavimo, teismo posėdžių nukėlimo ir lėšų švaistymo apmaudžių atvejų. „Norint išvengti bylų vilkinimo, šalyje reikalingas vieningas teisinės sistemos dalyvių e-kalendorius. Jame būtų matomi visų šalių planuojami veiksmai bei jų užimtumas. Ši sistema palengvintų darbą ne tik advokatams bei teisėjams, bet ir visiems proceso dalyviams, susitinkantiems teismo salėje. Be to, jau esame žengę pirmuosius žingsnius – diegiamas užimtumo kalendorius, kurio derinimo projektas vykdomas kartu su Nacionaline teismų administracija. Abipusis ryšys leis teisėjams matyti, kada advokatas užimtas ir atsižvelgus į tai, paskirti bylos nagrinėjimo datą, išvengiant dubliavimosi”, – sakė I. Vėgėlė. Visgi, siekiant efektyviausio rezultato, e-kalendoriuje turėtų matytis ir prokurorų bei kitų ikiteisminio tyrimo institucijų atstovų užimtumas. Tam, be abejo, būtina šių institucijų iniciatyva ir noras kurti bei integruoti į bendrą sistemą jos pareigūnų užimtumo kalendorius.
Strateginiai sprendimai: nuo kalėjimų reformos iki atvirų duomenų
Prezidentės prioritetiniu darbu pavadinta kalėjimų reforma ir modernizavimas vis dar neįgauna reikiamo pagreičio. „Geriausias to pavyzdys – pačiame Vilniaus centre įsikūręs Lukiškių kalėjimas, nenutrūksta ir skundai dėl netinkamų kalinių gyvenimo sąlygų, kitų jų teisių pažeidimų. Vilkindami reformas tik bloginame situaciją: sunkėja bausmę atlikusių asmenų integracija, didėja visuomenės priešprieša šiems asmenims“ – pažymėjo advokatūros vadovas.
Pasak I. Vėgėlės rimtų permainų bei naujo požiūrio turėtų sulaukti valstybės valdomas duomenų teikimas. „Susidaro kurioziška situacija – praktiškai visi valstybės valdomi duomenys nėra atviri, jų naudojimas apmokestinamas. Mokame tiek mes, paprasti piliečiai, tiek valstybinės institucijos. Ar tai tikrai racionalu? Ypač, kai „Registrų centras“ išlaikomas mokesčių mokėtojų pinigais ir jų teikiamais duomenimis“, – klausė advokatų vadovas. Pasak jo, Arūno Dulkio vadovaujama Valstybės kontrolė audito išvadoje nurodė, kad atviri viešojo sektoriaus duomenys Lietuvai galėtų atnešti beveik 2 proc. BVP dydžio naudą – t.y. apie 800 mln. Eurų.
Prie ekonominės aplinkos augimo ir užsienio investicijų pritraukimo galėtų prisidėti ir teisinių paslaugų centrų steigimas Lietuvoje. Pasak I. Vėgėlės, Lietuvoje yra pakankamai teisinį išsilavinimą turinčių specialistų, kuriems darbas tokiuose centruose taptų gera startine pozicija. „Tokių centrų atsiradimas būtų naudingas visai teisinei sistemai: stiprėtų Lietuvos arbitražas, tarptautinė patirtis greičiau ir lengviau pasiektų mūsų šalį. Esame pasirengę aktyviai bendradarbiauti su tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“, pasidalinti savo žiniomis bei tarptautiniais kontaktais, kad padėtume šių teisinių paslaugų centrų atėjimui į Lietuvą“, – teigė Advokatų tarybos pirmininkas.
