Nepaisant neblogų makroekonomikos rodiklių, Lietuvai, norint išvengti krizės, metas imtis ryžtingų veiksmų.
Statistika nemeluoja, tačiau ji ir neparodo, kokie Lietuvos ekonomikai reikšmingi procesai bręsta artimiausiais metais. DNB banko analitikai Jekaterina Rojaka ir Povilas Stankevičius renginyje verslo bendruomenei „Naujoji Lietuvos ir pasaulio ekonominė ir politinė realybė: ko tikėtis verslui?“ pažymėjo, kad pozityvius šalies ūkio rodiklius kol kas užtikrina aktyvus vidaus vartojimas, tačiau ir šiam varikliui artimiausiu metu gali pradėti stigti degalų dėl išorinių bei vidinių priežasčių. Išorinių destabilizuojančių veiksnių rinkinys bei sisteminės Lietuvos ūkio bėdos programuoja situaciją, kuomet ūkio augimas gali išsikvėpti staiga ir ilgam, todėl jau šiandien reikia pradėti planuoti ir įgyvendinti reformas darbo rinkoje, švietimo sistemoje ir skatinti investicijas į darbo našumo didinimą.
Geopolitinės slinktys ir nerimas dėl pasaulio finansų sistemos tvarumo jau kuris laikas didina netikrumą ir gimdo naujos globalios krizės prognozes, tačiau pastaruoju metu šį sprogstamą mišinį dar papildė ir gerokai padidėjusi politinė rizika.
„Brexit“, D.Trumpas ar Lietuvos Seimo rinkimai išryškino naują tendenciją – politikoje ritasi netikėtumų ir nežinomybės banga, kuri, blogiausio scenarijaus atveju, gali iš esmės keisti nusistovėjusią pasaulio, regiono ar bent jau šalies tvarką. Ir nors po rinkimų JAV ir Lietuvoje mes matome panašų vaizdą – laimėtojų retorika ima keistis bei švelnėti – neapibrėžtumo faktorius niekur nedingo, ypač turint galvoje artėjančius rinkimus kitose pasaulio ūkiui svarbiose šalyse. Visa tai yra papildomi dirgikliai rinkoms, kuriose ir šiaip jau valdo neapibrėžtumas“, – sakė DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Pasak jos, Lietuvos ūkiui tokia situacija yra žalinga, visų pirma, dėl netikrumo pagrindinėse eksporto rinkose. Ir nepaisant to, kad užsidarius Rusijai šalies verslas operatyviai atrado naujas kryptis savo prekėms, visiškai atsigauti eksportui kol kas nepavyksta. Situaciją švelnina išmaniųjų paslaugų augimas, per pirmąjį šių metų pusmetį augęs net 19,7 proc.
„Naujųjų politikos žvaigždžių retorikoje skambantys antiglobalistiniai, protekcionizmo šūkiai neramina ir skatina kliautis namų rinkos potencialu, o jo resursai nėra begaliniai“, – pažymėjo J.Rojaka. Šiemet namų ūkio vartojimo augimas Lietuvoje tiek pirmąjį, tiek antrąjį ketvirtį siekė maždaug 4 proc.
DNB rinkų analitikas Povilas Stankevičius tiksinčią bombą mato šalies darbo rinkoje. „Iš vienos pusės, geros žinios darbuotojams – nedarbo lygis nuosekliai mažėja, laisvų darbo vietų augimas antrąjį šių metų ketvirtį viršijo 24 proc., o atlyginimas Lietuvoje auga sparčiausiai Baltijos šalyse. Tačiau šio paveikslo grožis yra momentinis. Demografija ir emigracijos mastai mažina darbuotojų skaičių, darbo sąnaudos šiemet padidėjo 4,3 procento, tačiau darbo našumas sumažėjo 0,5 procento. Jei niekas nesikeis, jau 2019 metais užimtų gyventojų skaičiaus pokytis taps nulinis. Visa tai reiškia darbo rinkos krizę, o tai, savo ruožtu, kerta investicijų pritraukimo ir bet kokio verslo plėtros galimybes“, – konstatavo DNB analitikas.
Pasak ekspertų, reikia nepamiršti ir to fakto, kad 2020 metais Lietuva neteks ES finansavimo, o tai reiškia gerokai sumažėjusias investicijas.
Kita vertus, kol Lietuvos ekonomika vis dar auga palyginti sparčiai, įsivardijus problemas reikia nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų:
-Auginti investicijas, ypač tas, kurios didina darbo našumą;
-Naudotis finansavimo rezervais (Lietuvos namų ūkių ir verslo skolos ir BVP santykis yra vienas mažiausių ES);
-Investuoti į mokymosi visą gyvenimą programas, auginti darbo jėgos kvalifikaciją;
-Nepraleisti galimybių, kurias atveria netikrumas globalioje rinkoje;
-Išlaikyti politinį stabilumą – netikrumo laikotarpiu investuotojai ieško ramybės uostų;
-Stabdyti gyventojų pajamų nelygybę, pasikliaujant augimą skatinančiomis reformomis, o ne tik socialiniais paketais.
„Kalbant apie konkrečias sritis, kurios reikalauja pokyčių nedelsiant, išskirtumėm švietimo sistemą, kurią tiesiog privalu reformuoti orientuojantis į talentų ugdymą ir prioritetinių disciplinų kokybės didinimą. Švietimo sistema turėtų padėti spręsti ir darbo rinkos problemas. Kita svarbi sritis – mokesčiai. Verslas nemėgsta mokesčių reformų, tačiau šioje situacijoje, manytumėm, ji būtina, nes Lietuvai laikas mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir peržiūrėti nuostatas dėl investicijų į darbo našumo didinimą. Trečioji sritis – investicijų skatinimas. Tai nereiškia, kad reikia iš esmės keisti strategiją, tačiau pokyčių prašyte prašosi verslo sąlygų paketai, viešųjų pirkimų sistema, norisi aktyvesnio valstybės vaidmens skatinant investicinius projektus“, – įsitikinę DNB analitikai.
Pasak jų, pokyčiai minimose srityse labai svarbūs ir sprendžiant prioritetines emigracijos bei socialinės atskirties problemas. Sparčiausiai gyventojų pajamų nelygybę Lietuvoje mažina ekonomikos augimas. Todėl reikia stabdyti socialinės atskirties plėtrą, pasikliaujant ūkio augimą skatinančiomis reformomis, o ne tik socialiniais paketais.
