Šiandien Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pradėjo susitikimų su politinėmis partijomis ciklą, kurio metu bus pristatyti jų prioritetai ir darbai artimiausiems ketveriems metams. Savo programas pristačiusiems Lietuvos socialdemokratų partijos, partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Darbo partijos vadovams LPK nariai išsakė savo pastebėjimus dėl programos įgyvendinimo priemonių ir nepakankamo dėmesio ekonomikos sričiai.
„Partijų programose pasigendu konkretumo, kaip bus įgyvendinti jų matomi darbai, taip pat trūksta dėmesio ekonomikai: neaišku, kokie bus sprendimai ir reguliavimas energetikos srityje, kokios jų pozicijos dėl energetikos strategijos, kuri turėtų užtikrinti pramonei konkurencingas regiono vidurkio energijos kainas, koks dėmesys bus skiriamas infrastruktūrai. Valstybės ekonomikai ir ypač regionams gyvybiškai svarbi moderni verslo aplinka, tačiau per mažai mąstoma, kas trukdo šiandien verslui kurtis ir plėstis. Apie konkrečias priemones didinti investicijas ir mažinti biurokratinę naštą kalba reta partija“, – sako LPK prezidentas Robertas Dargis.
Verslo atstovų manymu, dauguma į Seimą kandidatuojančių partijų programų pasiūlymų yra abstraktūs, nekonkretizuojant įgyvendinimo priemonių, nenurodant aiškių finansavimo šaltinių. Didelis dėmesys skiriamas socialiai jautriems visuomenei klausimams, tačiau trūksta verslui aktualių siūlymų, galinčių užtikrinti nuoseklų ekonomikos augimą, kuris ypač aktualūs šiame neapibrėžtumo laikotarpyje, kai susiduriama su įvairiais barjerais ir reguliavimu. Nepakankamai dėmesio skiriama transporto bei aplinkosaugos sektoriams.
Programose žadama ženkliai didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Tai reiškia, kad žemos kvalifikacijos asmenys ir darbo rinkos naujokai turės likti darbo rinkos užribyje. MMA planuojama kelti, neatsižvelgiant į būtinybę didinti kitų darbuotojų, ypač kvalifikuotų, darbo užmokestį.
Partijų rinkiminių programų puslapiuose galima rasti ir pažadų apie darbo apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų mažinimą, tačiau greta teikiami pasiūlymai dėl pensijų ir kitų socialinio draudimo išmokų didinimo. Tokie pasiūlymai yra nesubalansuoti Sodros biudžeto atžvilgiu, o kitų mokesčių įvedimo klausimai nėra detalizuoti.
Pramonininkai atkreipė dėmesį į tai, kad darbo santykių sistema yra vienas iš esminių verslo aplinkos reguliavimo aspektų ir turi reikšmingą įtaką Lietuvos konkurencingumui tarptautinėse rinkose. Socialinio modelio įgyvendinimo tęstinumo klausimas ypač svarbus darbdaviams.
„Žymiai rimtesnio dėmesio reikia migracijos klausimams. Partijų pozicija dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo ir imigracijos procedūrų – taip pat miglota, nors migracijos ir demografinių problemų kontekste šis klausimas yra vienas aktualiausių“, – sako LPK prezidentas.
Kalbant apie mokesčių politiką ir verslo aplinką, LPK prezidiumo nariai pažymėjo, kad būtinas atsakinga valstybės finansų politika, tvarus, subalansuotas valstybės finansų planavimas ir įgyvendinimas. Šiuo metu partijų programose labiau akcentuojamos valstybės išlaidos, finansavimas įvairioms sritims, parama. Programose trūksta pozicijos dėl bendro verslo finansavimo priemonių ir paslaugų skatinimo, taip pat dėl skaitmeninių finansinių paslaugų verslui plėtros, konkretesnių veiksmų aprašymų bei siūlymų verslo finansavimo alternatyvų plėtrai ir patrauklumui skatinti.
„Pastaraisiais metais sutelktos Vyriausybės ir „Investuok Lietuvoje“ pajėgos pritraukiant užsienio investicijas jau davė rezultatų, tačiau reikia dar daug pastangų, kad tai tęstųsi, nes pritraukiant užsienio investuotojų bus galima suvaldyti emigraciją ir regionų tuštėjimą“, – teigia R.Dargis.
Partijų parengtuose užsienio politikos skyriuose didelis dėmesys skiriamas saugumo politikos klausimams, tačiau mažai dėmesio skirta ekonominių santykių plėtrai: nuostatos dėl ekonominių santykių plėtros ir ekonominės diplomatijos paruoštos aptakiai, nenurodytos konkrečios priemonės, kuriomis ketinama pasiekti nustatytus tikslus. Abstrakčiai kalbama ir apie konkrečias eksporto plėtros priemones.
Pastebėta, kad švietimo, mokslo ir inovacijų srityje trūksta kompleksinio požiūrio į švietimo ir mokslo sistemos reformą, aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą. Programose vis dar nepakankamas dėmesys skiriamas mokytojams, jų profesijos patrauklumo stiprinimui, kai jie turės paruošti tokį jauną žmogų, kuris galėtų kurti didesnę pridėtinę vertę ir taip prisidėtų prie valstybės išlaikymo.
„Iki rinkimų dar liko geras mėnuo, todėl manau, kad ekonomikai ir verslui svarbūs klausimai turi atrasti deramą vietą. Visos valstybės augimas priklausys nuo to, kiek verslas investuos į mūsų ekonomiką, kiek aktyviai veiks Vyriausybė. Verslas labiausiai tikisi pastovumo ir pronzuojamumo“, – apibendrino LPK vadovas.
Susitikime su pramonininkais dalyvavo LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius ir partijos narė Rasa Budbergytė, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir partijos rinkimų štabo vadovas Dainius Kreivys, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis ir jo pavaduotojas Kęstutis Daukšys.
Rugsėjo 13 d. LPK nariai išklausys ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei partijos Tvarka ir teisingumas rinkiminius prioritetus.
