Šiandien vykusiame vakariniame Seimo posėdyje pritarta Vaikų priežiūros įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma, kad išmoką už vaiko priežiūrą galės gauti doktorantūros ar rezidentūros studentai iki 30-ies metų. Iki šiol minėtame įstatyme buvo numatyta, kad tokia išmoka suteikiama tik studentams iki 26-ių metų, tad trečiosios pakopos studentai, kuriems ši išmoka aktualiausia, realios galimybės gauti papildomus finansus neturėjo.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Pauliaus Baltokas džiaugėsi, kad Seimo nariai atsižvelgė į studentų lūkesčius. „Šios įstatymo pataisos priėmimas yra racionalus sprendimas siekiant, kad daugiau jaunuolių stotų į doktorantūros studijas, kadangi iki šiol dažnam tekdavo rinktis tarp šeimos kūrimo ar mokslinės karjeros. Įsigaliojus naujai tvarkai jauniems asmenims bus kur kas lengviau tęsti mokslinę veiklą. Tikimės, kad Prezidentė pasirašys šią pataisą ir trečios pakopos studentai jau nuo kitų metų galės pretenduoti į išmokas vaiko priežiūrai“, – teigė P. Baltokas.
Trečiosios pakopos studijų studentai buvo diskriminuojami
Vaiko priežiūros įstatymo pokytį teigiamai vertino ir Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas, jo teigimu: priėmus pataisą būtų priimta, bus išspręsta ilgai trukusi problema dėl doktorantų vaiko priežiūros išmokų. „Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje kitų šalių, doktorantai yra studentai: jie nemoka socialinio draudimo įmokų ir iki šiol nebuvo tinkamai socialiai apsaugoti dėl amžiaus apribojimo tokioms išmokoms gauti. Dėl to intelektualiausia jaunimo dalis (būsimieji mokslo daktarai) buvo nepagrįstai diskriminuojama, o žvelgiant plačiau – nebuvo skatinamas Lietuvos šviesuomenės šeimų augimas tuo darant nepataisomą žalą šalies ateičiai“, – sako rektorius.
Savo ruoštu Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė Milena Medineckienė teigė, kad tokia pataisa yra sveiko proto pergalė Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje. „Pagaliau pavyko būti išgirstiems ir atkreipti dėmesį į šią opią problemą. Išmokų ribojimas pagal amžių yra paprasčiausia diskriminacija, juolab, kad būtent tik po 26-erių metų tampa aktuali vaiko priežiūros išmoka. Ne kiekvienam doktorantūros studijas pavyksta suderinti su darbu, ne visi gauna etatus universitetuose, ne visiems pasiseka, kad jo gabumai atitinka populiarią ar komerciškai paklausią specialybę. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad trečios pakopos studentu ir tampama būtent to amžiaus, kai pagal esamą tvarką, nustoja galioti socialinis draudimas. Tam nėra jokių logiškų argumentų. Susidaro įspūdis, kad mokslas nėra pakankamai vertinamas, nors visur pabrėžiama inovacijų, aukštųjų technologijų, verslo ir mokslo bendradarbiavimo svarba. O greta to akivaizdi mokslininko diskriminacija pagal jo amžių“, – teigė jaunoji mokslininkė.
Gerės demografinė padėtis
Lietuvos studentų sąjungos atstovai prieš mėnesį susitikime su Premjeru Algirdu Butkevičium kalbėjo apie būtinybę gerinti doktorantų finansinę padėtį. A. Butkevičius pritarė, kad toks žingsnis labai svarbus siekiant suteikti galimybę studentams pasirinkusiems mokslo kelią kurti šeimas.
„Siekiant pagerinti demografinę padėtį – toks žingsnis, mano nuomone, labai reikalingas. Įstatymo pataisos palengvintų studentų padėtį, kol sudėtingas studijas tenka derinti su tėvystės džiaugsmais“, – teigė A. Butkevičius.
Tai, kad senoji įstatymo redakcija kertasi su valstybės siekiais gerinti demografinę padėti pastebėjo ir jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė. „Senoji tvarka kertasi su deklaracijomis spręsti demografinius klausimus. Jei sutarta, kad doktorantas yra studentas, tai jis turėtų naudotis ir studento privilegijomis, būti socialiai draustas. Būkime sąžiningi, ne kiekvienas aukštųjų mokyklų absolventas turi potencialo trečiosios pakopos studijoms, tam ryžtasi tikrai apsisprendę ir gabūs asmenys. Dažnas jų, vedinas kilnių tikslų ir su puikiomis idėjomis. Dauguma aukštųjų mokyklų nori kokybiškų disertacijų ir kad doktorantas koncentruotųsi į mokslinį darbą“, – sako M. Medickienė.
Jei pataisą pasirašys šalies prezidentė D. Grybauskaitė, ji įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d. Doktorantų padėtį pagerinsiančią pataisą iniciavo Seimo narė Kristina Miškinienė.
