Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyksta į Briuselį, kur birželio 28–29 dienomis dalyvaus Europos Vadovų Taryboje. Jungtinės Karalystės žmonėms nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos, vadovai aptars šios šalies ir ES santykių ateitį. Šalių vadovai taip pat susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir aptars ES bei NATO bendradarbiavimą.
Trečiadienį, birželio 28 d., lyderiai iš 27 ES šalių aptars pasirengimą Jungtinės Karalystės išstojimo deryboms bei kaip sustiprinti žmonių pasitikėjimą Europos Sąjunga. EVT taip pat bus kalbama apie priemones migracijos krizei spręsti, ES užsienio, ekonominę politiką.
Prezidentės teigimu, Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai yra perspėjimas Europai mažinti takoskyrą tarp elitinės politikos ir žmonių rūpesčių bei poreikių. Europos Sąjungos valstybės turi išlikti susitelkusios ir siekti apgalvoto, visoms šalims priimtino bendravimo modelio su Jungtine Karalyste. Pokyčiai negali vykti antagonistinėmis sąlygomis, todėl dabar itin svarbu vadovautis abipusiu supratimu ir atsižvelgti į Britanijos ir Europos žmonių poreikius.
Jungtinė Karalystė yra patikima Lietuvos ekonominė partnerė, NATO sąjungininkė, todėl Lietuva sieks išlaikyti kuo glaudesnį bendradarbiavimą su šia šalimi, o prasidėjus Jungtinės Karalystės išstojimo deryboms, dės visas pastangas užtikrinti Lietuvos žmonių ir verslo interesus.
Artėjant NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje, ES šalių lyderiai su Aljanso generaliniu sekretoriumi aptars, kaip stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą atremiant hibridines grėsmes, sprendžiant migracijos iššūkius. ES valstybių vadovai taip pat kalbės apie ES taikomas ekonomines sankcijas Rusijai. Lietuva laikosi tvirtos ir nuoseklios pozicijos, jog sankcijos turi būti tęsiamos, kol nebus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimai
Briuselyje šalių vadovams bus pristatyta nauja ES globalios ir saugumo politikos strategija, nubrėšianti ilgalaikes gaires ES santykiams su jos kaimynėmis ir kitomis pasaulio šalimis. Strategijoje įtvirtinti Lietuvos siekiai ir pirmą kartą atspindėta Rusijos keliama grėsmė Europos saugumui bei įtvirtintas Krymo aneksijos nepripažinimas.
Briuselyje bus aptariama, kaip įgyvendinamas bendras ES ir Turkijos veiksmų planas migracijos krizei suvaldyti. ES ir Turkijos susitarimas padėjo pažaboti migrantų srautus, tačiau Europa turi būti pasirengusi alternatyvių migracijos kelių atsivėrimui ir spręsti pamatines migracijos priežastis. Todėl susitikime bus tariamasi, kaip paskatinti bendradarbiavimą su Afrikos ir kitomis valstybėmis, iš kurių į Europą atvyksta daugiausiai migrantų.
Europos vadovai taip pat aptars ES vidaus rinkos, ekonominės ir bankų sąjungos stiprinimą, padėtį ES žemės ūkio sektoriuje bei Europos Komisijos pateiktas ekonomines rekomendacijas šalims narėms. Lietuvos pažanga skatinant ekonomikos augimą buvo įvertinta kaip ribota, todėl Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai spręsti įsisenėjusias švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių sistemos problemas, laikytis fiskalinės drausmės, įgyvendinti nuoseklią inovacijų politiką.
