Brazilija kenčia nuo vienos didžiausių ekonominių ir politinių krizių per pastaruosius keletą dešimtmečių. Ekonomikos rodikliai keletą metų nuolat prastėjo, valstybėje vyksta protestai, keletas jų pritraukė net daugiau nei 7 mln. žmonių. Krizė artėja prie savo apogėjaus – balandžio 17 d. Žemesnieji Brazilijos Kongreso rūmai nusprendė, kad turi būti inicijuota Brazilijos prezidentės Dilmos Rousseff apkaltos procedūra. Dabar laukiama Brazilijos Senato sprendimo. Jeigu ir Senatas pritars, bus pradėta apkaltos procedūra. Tai gali dar labiau pabloginti ir taip jau beveik kritine tapusią Brazilijos situaciją ir paskatinti didesnio masto neramumus valstybėje.
Apkaltos priežastys
Brazilijos prezidentė D. Rousseff yra kaltinama pažeidusi valstybės finansinės atsakomybės įstatymus. Teigiama, kad 2014 m. prieš prezidento rinkimus, kuriuose ji dalyvavo ir siekė būti perrinkta antrai kadencijai, nuslėpė egzistuojantį valstybės biudžeto deficitą. Tačiau tai yra tik oficialus pretekstas, iš tiesių apkaltos priežastys slypi kitur.
Pirmiausia viena iš priežasčių yra Brazilijos ekonominė krizė, kuri jau tęsiasi keletą metų. Prognozuojama, kad 2016 m. valstybės bendras vidaus produktas (BVP) sumažės bent 4-5%, o lyginant su 2014 m. BVP bus mažesnis net 9%. Nedarbo ir infliacijos mastai yra didžiausi per pastaruosius keletą metų ir siekia 9%. Laikoma, kad tai didžiausias Brazilijos ekonomikos nuosmukis nuo XX-ojo a. 9 d., kuris dar žinomas prarastojo dešimtmečio vardu dėl hyperinfliacijos ir didžiulių nedarbo mastų.
Taip pat Braziliją krečia korupcijos skandalai. Bent 60% Kongreso narių įtariami korupcija, daugelis jų – Brazilijos Darbininkų partijos atstovai, kuriai priklauso ir prezidentė. Patys artimiausi D. Rousseff aplinkos žmonės yra įtarimai didelio masto pažeidimais. Kovo 4 d. buvo sulaikytas ir apklaustas 2003-2010 m. prezidento pareigas ėjęs Ignacio Lula da Silva. Jis įtariamas pasisavinęs ne mažiau kaip 7,8 mln. JAV dolerių. Teigiama, kad valstybės kontroliuojama naftos kompanija Petrobas neteisėtai rėmė Darbininkų partiją ir jos rinkimines kampanijas.
I. Lula da Silva yra D. Rousseff mokytojas ir globėjas. D. Rousseff jo prezidentavimo laikotarpiu buvo energetikos ministrė, vėliau administracijos vadovė. Baigdamas savo kadenciją I. Lula da Silva pasirinko ją savo įpėdine ir prašė rinkėjų už ją balsuoti, kad ji galėtų tęsti jo pradėtą politiką. Siekdama atsilyginti savo buvusiam globėjui ir apsaugoti jį nuo galimo teismo proceso, D. Rousseff paskelbė, kad I. Lula da Silva skiriamas administracijos vadovu ir tokiu būdu jam yra užtikrinama teisinė neliečiamybė. Tai buvo labai rizikingas ir neapgalvotas žingsnis, kuris paskatino žmones dar labiau nepasitikėti prezidentės vykdoma politika ir 7 mln. protestuotojų patraukė į gatves, reikalaudami prezidentės atsistatydinimo.
Tokia įvykių eiga meta korupcijos šešėlį ir ant dabartinės Brazilijos prezidentės, kuri 2003-2010 m. buvo „Petrobas“ valdybos narė. Kita vertus, jai nėra pareikšti tokie kaltinimai, nes nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad ji dalyvavo didžiulėje visą valstybės aparatą apėmusioje korupcijos schemoje.
Dar viena priežastis, kuri skatina pradėti prezidentės apkaltos procesą, yra ta, kad šiuo metu jos reitingai yra žemiausi per visą jos prezidentavimo istoriją ir siekia vos 10%. Tai yra labai didelis nuosmukis, palyginus su tuo, kad 2013 m. ją palaikė bent 80% gyventojų.
Galimi kandidatai
Jeigu D. Rousseff bus pripažinta kalta ir pašalinta iš posto apkaltos būdu, yra keletas scenarijų, kaip toliau gali klostytis įvykiai. Pirmiausia jos pareigas perimtų vice prezidentas Michel Temer, kuris ir yra vienas iš apkaltos iniciatorių. Tačiau ir jam gali būti pareikšti tie patys kaltinimai kaip ir dabartinei prezidentei. Jeigu ji iš tiesų nuslėpė biudžeto deficitą, tai šiuose įvykiuose dalyvavo ir M. Temer, kuris tuo metu buvo vice prezidentu. Taip pat M. Temer yra vienas mažiausiai mėgstamų politikų Brazilijoje. Apklausos rodo, kad 68% gyventojų juo nepasitiki ir jeigu vyktų prezidento rinkimai jis gautų vos 1-2% rinkėjų balsų. Kita vertus, yra mažai tikėtina, kad jam būtų pradėta apkaltos procedūra, nes bent jau kol kas jis turi pakankamai didelį Žemesniųjų Kongreso rūmų palaikymą. Tik lieka neatsakytas klausimas, kaip vis dėlto pasielgtų politikai, jeigu ir prieš jį prasidėtų didelio masto procesai. O tokia situacija yra pakankamai tikėtina.
Jeigu ir M. Temer būtų vis dėlto pradėta apkalta, pareigas galėtų perrimti – Žemesniųjų Kongresų rūmų pirmininkas Eduardo Cunha arba Senato pirmininkas Renan Calheiros, tačiau abu šie politikai yra įtariami didžiuliais korupcijos mastais, todėl politinė situacija Brazilijoje ir toliau liktų labai įtempta.
Pirmalaikiai rinkimai
Tikriausiai šioje situacijoje palankiausias sprendimas būtų pirmalaikių rinkimų organizavimas. Tačiau kad tai būtų įmanoma reikia priimti naujus įstatymus ir koreguoti Konstituciją, o tai yra labai sudėtingas procesas.
Kita vertus, Rinkimų teismas šiuo metu analizuoja 2014 m. rinkiminių kampanijų finansavimą. Jeigu bus aptikta įrodymų, kad D. Rousseff ir M. Temer rinkimų kampanijos buvo finansuotos pažeidžiant įstatymus, tokiu atveju bus galima 2014 m. rinkimų rezultatus paskelbti negaliojančiais ir inicijuoti naujus.
Iškyla klausimas, kas vis dėlto galėtų dalyvauti šiuose rinkimuose ir užsitikrinti valstybės gyventojų paramą ir ryžtųsi spręsti Braziliją kamuojančią politinę ir ekonominę krizę. Šiuo metu yra trys realiausi kandidatai. Vis dar apklausose pirmauja I. Lula da Silva. Rinkimuose jį palaikytų apie 20% rinkėjų. Taigi nepaisant jo trumpalaikio sulaikymo, metamų kaltinimų korupcija, jis išlieka potencialiausiu kandidatu į prezidento postą.
Jeigu rinkimai vyktų artimiausiomis dienomis – rimčiausia I. Lula da Silva konkurente būtų Socialistų partijos atstovė Marina Silva, kurią remtų apie 19% rinkėjų. Ji jau yra dalyvavusi prezidento rinkimuose 2010 ir 2014 m. ir abiejuose užsitikrino trečią vietą. Ji yra teigusi, kad norėtų tapti pirmąją Brazilijos juodaode prezidente, kilusia iš vargingos šeimos. Ją daugiausiai palaiko jauni rinkėjai bei evangelikai. Kol kas ji nėra siejama su jokiais korupcijos skandalais ir galėtų būti geriausia kandidate į Brazilijos prezidento postą.
Trečias potencialus kandidatas būtų Aécio Neves da Cunha, atstovaujantis Brazilijos Socialdemokratų partiją. Jis taip pat dalyvavo 2014 m. rinkimuose, kuriuose labai maža persvara laimėjo D. Rousseff. Tačiau jis yra įtariamas ėmęs kyšius, taip pat vartojantis narkotikus. Todėl jeigu jis laimėtų rinkimus, tikėtina, kad egzistuojančios įtampos nebūtų išspręstos.
Matyti, kad Brazilijos situacija yra iš tiesų labai sudėtinga. Ir kad ir kaip susiklostytų įvykiai dėl D. Rousseff apkaltos, situacija ir toliau liktų įtempta. Jeigu apkalta nebūtų pradėta, tada jai tektų spręsti sudėtingus ekonominius klausimus bei korupcijos skandalus. Jeigu ji būtų pašalinta apkaltos būdu ir valstybės valdymą perimtų M. Temer, situacija tikriausiai dar labiau pablogėtų, nes jo palaikymo mastai yra dar mažesni nei prezidentės ir jis įtariamas kyšių ėmimu. Realiausias sprendimas būtų organizuoti pirmalaikius rinkimus, tačiau jie yra įmanomi tik tuo atveju, jeigu bus įrodyta, kad 2014 m. D. Rousseff ir M. Temer rinkimų kampanija buvo finansuota neteisėtai. Bet net ir tuo atveju išlieka klausimas, kas vis dėlto galėtų tapti prezidentu ir ar sugebėtų susidoroti su valstybę krečiančiais skandalais.
Dr. Gintarė Žukaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė
