Tai dabar tikriausiai pats aktualiausias, „degantis“ klausimas visų pasaulio moterų judėjimų ir politikių dienotvarkėje. Ir nors jis daugelyje pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, išspręstas išrinkus prezidentėmis ir premjerėmis moteris, visai kas kita yra Amerika. Čia – nuo pat Amerikos tapsmo valstybe – valdymas aukščiausiame politikos lygmenyje visada buvo vyrų tvirtovė. Nepažeidžiama ir nepajudinama nuo pat 1789 metų. Vyrų, Amerikos prezidentų, būta 44 – tarp jų 2 federalistai (G.Vašingtonas ir J.Adamsas); 3 – demokratai-respublikonai (būta ir tokių: T.Jeffersonas, J.Adamsonas, J.Monroe); 4 vigai; vėliau nuo 1853 metų beliko tik dvi viena kitą keičiančios ir tarpusavyje konkuruojančios partijos: demokratų ir respublikonų. Prezidento rinkimus
laimėjo 15 kartų demokratų atstovas ir 19 kartų – respublikonų.
Dabartinis JAV prezidentas Barakas Obama – demokratų atstovas, laimėjęs rinkimus dviem kadencijom. Kurios partijos atstovas taps JAV Prezidentu šiais metais, jau rudenį pamatysime.
Ponia Hillary Clinton, buvusi senatorė ir JAV valstybės sekretorė, atstovauja dabartiniams Amerikos demokratams. Tarp savo partijos kandidatų – ji didžiausio dėmesio centre. Beje, savo ligšiolinėje rinkimų kampanijoje ji šešėlyje palieka ir savo partijos, ir respublikonų kandidatus. O ką pasirinks Amerikos rinkėjai – sunku numatyti. Amerikoje partijų „švytuoklės“ principas neveikia.
Pranašystės, prognozės, nuojautos
Dabar jų pilna internetinėje ir popierinėje žiniasklaidoje, dažnai jų girdime TV laidose, po kandidatų debatų ir prieš juos. Į bendrą rinkiminį šurmulį įsitraukia ir Lietuvos žurnalistai. Įdomu ir visiems linksma.
Visiškai atsitiktinai prieš keletą metų peržiūrint knygyne naujausių knygų lentynėlę dėmesį patraukė nedidelės apimties „pocket-book“ formato spalvingais viršeliais Amerikos vėliavos fone Anės Holt knyga „Prezidentės pasirinkimas“ (Iš norvegų kalbos išvertė Giedrė Burdienė. – V., 2009). Knygos paraštėje įrašas: „Kriminalinis romanas“. Antrojoje viršelio pusėje – skalsi informacija apie knygos autorę Anę Holt (Anne Holt), g. 1958 m. – žurnalistę, teisininkę, buvusią Norvegijos teisingumo ministrę, įtikinamų kriminalinių istorijų rašytoją („ Tai, kas mano“ (V., 2008); „Tai, kas niekada nenutinka“ (2009) – šias knygas, kaip ir straipsnyje pasitinkamą išleido leidykla „Baltos lankos“).
Romano „Prezidentės pasirinkimas“ siužetas dinamiškas, gerokai suveltas, neleidžiantis skaitytojui nuspėti veiksmo, kuris tęsiasi viso labo 5 mėnesius, pabaigos. O jo turinys toks: 44-ąja Amerikos prezidente išrenkama norvegų kilmės Helen Lardahl Bentley. Ji apgynusi filosofijos daktaro disertaciją, plačios erudicijos politikė, tarptautininkė, valinga moteris, gebėjusi iš apkūnios ir ne visada patraukliai apsirengusios amerikietės tapti liekna, grakščia blondine, protinga ir inovatyvia, kuriai atvertos prestižiškiausių Amerikos įmonių durys su geriausiais pasiūlymais.
Jos išrinkimą Amerikos prezidente dauguma tos šalies vyrų sutiko šūksniu – „Neįtikėtina! Moteris- prezidentė!“. Gi politikuojančios ir mąstančios Amerikos moterys, tarp jų ir romano viena pagrindinių herojų Johanė Vik, klausydama per radiją transliuojamos Prezidentės priesaikos, komentavo: „Didinga akimirka, negali sakyti, kad pasaulis stovi vietoje. Po keturiasdešimt trijų vyrų iš eilės… Moteris prezidentė! Juk turi sutikti, kad svarbus dalykas… Tiesą sakant, aš maniau, kad jie iš pradžių turėjo išrinkti afroamerikietį, o tik tada būtų pritarę moters kandidatūrai“ (Anne
Holt. Prezidentės pasirinkimas. – V., 2009. – P. 11).
Toliau 445-iuose romano puslapiuose veiksmas vyksta pagal dabartinio laikmečio šauksmą – dinamiškai: Prezidentė po keturių mėnesių jos valdymo nutaria išvykti į gimtąją Norvegiją jos aplankyti, apgyvendinama viešbutyje, iš kurio paslaptingai pagrobiama… Pasirodo, paskui ją pasiųstas žudikas, kuris turi įvykdyti jo šeimininko paskelbtą nuosprendį prezidentei… Tačiau šeimininko pasirinktas žudikas dar nebuvo praradęs žmogiškojo gailestingumo, sąžinės ir, svarbiausia, tikrojo vyriškumo jausmo, kad žudyti moterį – tai ne vyriška, nutaria pagrobtą prezidentę paslėpti užmiesčio seno namo rūsyje, o toliau… kaip lems jos Angelas sargas…
Pats žudikas nužudomas kito žudiko, kaip spėjama, pasiųsto Amerikos slaptųjų tarnybų, Norvegijos saugumo tarnyboms pavyksta išsiaiškinti prezidentės buvimo vietą, ji išvaduojama, ir pati asmeniškai nubaudžia savo išdaviką, vieną aukščiausių Amerikos saugumo pareigūną, su kuriuo daug metų buvo bendrauta, juo tikėta ir pasitikėta… Ir, kuris, manau, niekaip negalėjo peržengti per save – pripažinti moters proto ir išminties viršenybės, kopiant į valdžios olimpą. Todėl ir ryžosi net artimo žmogaus išdavystei ir pražudymui. Prezidentė grįžta į Ameriką. Amerika triumfuoja. Gėris nugalėjo blogį. Tokia laiminga romano pabaiga.
Tik abejojama, ar visada ji gali būti tokia laiminga? Juk ne kas nors kitas – o vyrai, ko gero, net valdžios vyrai, net du kartus buvo surengę pasikėsinimus į Margaret Tečer, ryškiausią pasaulio moterį.
Taigi romane ryškiausiai parodyta, kad moteris, siekianti politinės karjeros, kaip niekur kitur turi suvokti, kad visur ir visada ji turės būti viena, nes politika – tai tokia sritis, kur dominuoja tik interesai ir maksimalizuotos ambicijos, o ne žmogiškosios vertybės – draugystė, ištikimybė, pagalba. Tuo mes jau irgi įsitikinome ir mūsų Prezidentės Dalios Grybauskaitės rinkiminės kampanijos metu. Ačiū Dievui, ne taip drastiškai, kaip romane.
Mano santykis su p. Hillary Clinton
Man niekad neteko su ja pasikalbėti. Tik pamatyti 1994 metais vykusiame Vienoje Europos moterų judėjimų lyderių Kongrese. Stiprų įspūdį padarė jos kūno kalba – tvirtas žingsnis, aukštai iškelta galva, pasitikėjimas savo jėgomis – valingos, gražios moters, gyvenimo karalienės, žengiančios į tribūną, aukštų apsaugos vyrų apsuptyje. Kalba tribūnoje – tvirta, drūta, balso tembras, jokio jaudulio ar nepasitikėjimo šešėlio, kalbos stilistika – kapota, trumpi, skalsūs žodžiams ir erdvūs minčiai sakiniai, kiekvienas, kaip šūkis, obalsis – veiksmui, skatinantis moteris nebijoti siekti politinės karjeros taikos ir žmonių gerovės pasaulyje labui. Nes tik moterų gerieji jausmai – atjauta, gailestingumas ir priimamų jų sprendimų atsargumas, gali pasaulį padaryti geresnį ir žmoniškesnį.
Tada jos klausydama pagalvojau, kad kada nors ši moteris turėtų kelti savo kandidatūrą į Amerikos prezidentus. Geresnio pasirinkimo tuo metu Amerika neturėjo.
Žinojau, kad ji atvažiuos ir į Ketvirtąją pasaulio konferenciją Pekine, todėl ruošdamasi į ją parašiau jai laišką į Ameriką, prašydama atjautos ir užtarimo Rusijos žudomai Čečėnijai. Turėjau viltį, kad ši stipri valinga moteris galės įtakoti JAV prezidentą, nors šiek tiek palengvinti žudomos Čečėnijos dalią. Naivi buvau. Tik dabar, jau saulėlydyje, pradedu tai suprasti.
Dabar, jau po daugelio metų po Vienos Kongreso, kai pamačiau, kad p. Hillary Clinton kelia savo kandidatūrą į Amerikos prezidentus, esu, kaip tada Vienoje, ir kaip Johanė Vik, įsitikinusi, kad amerikiečiai šiuo metu geresnio pasirinkimo neturi, nors ir žinau, kad tokia savo nuostata nusikalstu Amerikos lietuvių bendruomenei, visada balsuojančiai už respublikonų kandidatą.
P. Hillary Clinton ir Lietuva
Šiuo metu vyksta visoje Amerikoje atkakli rinkiminė kampanija už teisę kandidatuoti į JAV prezidento postą. Kaip rašo Amerikos politologas Simonas Klimanskis, iki 2016 metų liepos vyks
batalijos dėl kandidatavimo tarp respublikonų partijos atstovo Donaldo Trampo (Trump) ir Cruzo ir demokratų partijos atstovų Hillary Clinton bei Bernie Sanders. Amerikos rinkiminės kampanijos ypač įdomios tuo, kad jos gali būti naudojamos kaip mokslinio tyrimo metodas, siekiant išsiaiškinti Amerikjos gyventojų vertybines nuostatas, kurios dažniausiai atsispindi išrinkto kandidato programoje.
Deja, tokio tyrimo galimybės ir jo rezultatų patikimumas didžiąja dalimi priklauso nuo demokratijos kokybės valstybėje. Amerikoje, ilgalaikės ir patikimos demokratijos šalyje, toks tyrimas galėtų būti korektiškas ir parodytų rezultatą labai artimą objektyviam. Lietuvoje, kur mūsų visuomenės didžioji dalis dar beviltiškai serga įvairiausiomis dvasinio pakrikimo ligomis, įskaitant ir komunistinę psichozę, toks tyrimas būtų beprasmiškas.
Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad Amerikos problemos ir lūkesčiai mums neturėtų rūpėti: tegul tuo rūpinasi patys amerikiečiai. Tačiau šiuolaikinė geopolitika yra taip susijusi, kad jeigu koks reikšmingesnis įvykis vyksta vienoje valstybėje, jis aidu nuaidi ir į visas kitas pasaulio valstybes.
Todėl mums svarbu, koks bus išrinktas Amerikos prezidentas ir kokią įtaką jo politika galėtų turėti Lietuvai, kokios būtų to pasekmės tiek geopolitikos kontekste, tiek ir vidaus politikoje.
Kaip rašo minėtas politologas S.Klimanskis: „Asmenybė, kuri vadovaus Baltiesiems Rūmams, duos toną visai Amerikos politikai pasaulio mastu, nes didžiausios pasaulio ekonomikos ir karinės galios savininkė visada įtakojo viso pasaulio politiką“ (Simonas Klimanskis. Trump, Clinton, Ceuz, Sanders: Who would ythe best US president for the Baltics? // Delfi.lt. -2016, vas. 5).
Minėtame straipsnyje politologas referuoja visų kandidatų į Amerikos prezidentus rinkimines programas. Demokrato Bernie Sanderso, savo partijoje konkuruojančio su buvusia JAV valstybės sekretore Hillary Clinton, programa orientuota į pačios Amerikos gyventojų gerovės kėlimą, ekonomiką, verslą, o užsienio politikos klausimais, jo nuomone, turi rūpintis diplomatai. Todėl čia Prezidento dėmesys turėtų būti minimalus. Taigi Baltijos šalys ir jų saugumas jam mažai rūpi. Kiti du respublikonų partijos kandidatai, kol kas besivaržantys partijos viduje, Marco Rubio ir Tedas Cruzas suvokia Rusijos grėsmę pasaulio taikai. Abu jie Džono McKeino politikos rėmėjai. Tačiau jie norėtų veikti tik minkštomis baltomis pirštinaitėmis; nesivelti į jokius konfliktus su Rusija dėl jos agresijos Ukrainoje, kategoriškai pasisako prieš karinę pagalbą ukrainiečiams ir Amerikos karinių pajėgų dislokavimą Europoje. Jie prieštarauja ir skraidymo zonos uždraudimui virš Sirijos, ir Rusijos energetikos eksportą į Europą. Respublikonas Donaldas Trampas, taip pat dar tebesivaržantis su Marco Rubio ir Tedu Cruzu partijos viduje, savo programoje pagrindinį dėmesį skiria prekybinių santykių gerinimui ir jų plėtrai su viso pasaulio valstybėmis. Jo nuomone, ir dabartinė Rusija galėtų tapti Amerikai gera prekybinių santykių partnere, nes ten, kur prekiaujama, nekariaujama. Viešai advokatauja Rusijai Aleksandro Litvinenkos byloje. Savo rinkiminėse kalbose jis visuomet kalba tik apie Amerikos klestėjimą ir jos žmonių gerovę, sumaniai ir išmintingai plėtojant prekybą ir verslą.
Vienintelė iš visų kandidatų p. Hillary Clinton, buvusi JAV valstybės sekretorė, jau turinti gerą patirtį aukščiausio lygmens valstybinėje politikoje, puikiai perprato Rusijos politiką Ukrainoje ir Sirijoje, savo rinkiminėse kalbose akcentuoja, kad dabartinio JAV Prezidento Barako Obamos „santykių su Rusija perkrovimo politika“, mažinant JAV karinės galios stiprinimo tempus, buvo didžiulė klaida, kuri sužadino Putino Rusijos imperialistinius apetitus, jai pradedant karus Ukrainoje ir Sirijoje. Ji aštriai kritikuoja Prezidentą Baraką Obamą ir dėl jo pernelyg didelio atsargumo Sirijos klausimu, perleidžiant iniciatyvą Rusijai; ji pasisako už Amerikos karinę paramą ukrainiečiams jų nacionalinėje teisingoje kovoje prieš Rusijos okupaciją, kategoriškai reikalauja nutraukti karą Sirijoje, įvesti virš šios šalies neskraidymo zoną, pasisako už visos Europos karinį ir energetinį saugumą, aštriai ir kategoriškai kalba apie Rusijos grėsmę visos Europos saugumui, ypač Baltijos šalių, reikalauja tęsti politines ir ekonomines sankcijas Rusijai. Ji, ko gero pirmoji pasaulyje, išdrįso pavadinti Rusijos Prezidentą, eskaluojantį kruviną karą Ukrainoje ir Sirijoje, kur žūsta tūkančiai civilių gyventojų „chuliganu“, paaiškinusi, kas jis, „kaip ir daugelis chuliganų, bus nusiteikęs grobti tiek, kiek pajėgia, jeigu jo nestabdysime“ (Hillary Clinton nazvala Putina „chuliganom“ // Deutsche Welle – 2016, 18 janvaria).
Jeigu p. Hillary Clinton bus išrinkta JAV Prezidente, ji tvirtina, būsianti tarp tų politikų, kurie laiko, kad Krymas buvo Rusijos aneksuotas (H.Clinton pošutila nasčiot umenija Putina pereizbiratsia // News.com – 2015, 10 sentiabria). Savo kalboje Vašingtone Brukinso universitete ji kalbėjo, kad „Rusija stengiasi blokuoti ir griauti Amerikos galią“ ir pareikalavo JAV ir jos sąjungininkų vienybės jų santykiuose su Rusija.
2011 metais p. Hillary Clinton aplankė Lietuvą. Lietuva – ir politikai, ir paprasti žmonės jai paliko gerą įspūdį. Moraliai ji rėmė Lietuvos vyriausybės energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos ir Lietuvos karinės galios stiprinimo projektus. Lietuvos Vyriausybė ją, tuo metu buvusią JAV valstybės sekretore, apdovanojo už JAV ir Lietuvos bendradarbiavimo ryšių stiprinimą.
JAV žmonės nuspręs rinkimuose, kokios Amerikos ir kokio Prezidento jie nori. Gi mums, lietuviams, jos išrinkimas Amerikos Prezidente, reikštį žymiai saugesnį dangų virš Lietuvos ir ramesnę kūrybingesnę mūsų vaikų ateitį.
O gal amerikiečiai pasirinks „katę maiše“?
Iki liepos mėnesio besitęsianti Prezidentų rinkiminė kampanija partijose dar gali parodyti įvairiausių netikėtumų, galėsiančių lemti ne tik Amerikos prezidento rinkimų rezultatus, bet ir pasaulio geopolitiką. Gerokai išgąsdino žinutė „Lietuvos žiniose“, kad buvęs Niujorko meras milijardierius, valdantis visą Amerikos žiniasklaidą, Michaelis Bloombergas svarsto galimybę kandidatuoti į Amerikos prezidentus nepriklausomo kandidato statuse. Jis jau pavedė savo pavaldiniams parengti jo kandidatavimo planus ir programas, kategoriškai sukritikavęs dabartinę rinkiminę kampaniją ir debatus, kaip „sielvartingai banalius“, piktinančius ir įžeidžiančius rinkėjus“. Jo nuomone, amerikiečiai yra verti geresnių kandidatų į Prezidentus. Pagrindiniais savo varžovais jis laiko p. Hillary Clinton ir Donaldą Trampą. Rašo nepagailėsiąs savo rinkiminei kampanijai milijono ir daugiau (iš jo turimų 40 mljrd. dolerių). (Gal jau metas įsikišti? // Lietuvos žinios. -2016, vas. 10). Žurnalo „Valstybė“ duomenimis – milijardo dolerių (M.Bloombergo nokdaunas D. Trampui // Valstybė. -2016, Nr. 1, p. 29). Kokie būtų šio naujo kandidato planai dėl agresyvios Rusijos politikos, pavojingos pasaulio taikai, ir Baltijos šalių ateities, niekas nežino. Ko gero, greitai ir nesužinosime.
Jeigu būčiau amerikietė ir galėčiau dalyvauti prezidento rinkimuose, „katės maiše“ pirkti nenorėčiau. Vertindami ligšiolinę rinkiminės kampanijos eigą daugelis politikos apžvalgininkų teigia, kad Hillary Clinton… „tikrai bus išrinkta 45-ąja JAV Prezidente“ (D. Budrytė. Prezidentė Hillary Clinton: vanagė ir feministė // Delfi.lt -2016, spal. 30).
Jeigu vis dėlto p. M. Bloombergas kandidatuos, manau, pasaulis vėl susidurs su nauja geopolitine tikrove – kas ką: pinigai ar protas nugalės?. Turėkime viltį, kad amerikiečiai pasirinks p. Hillary Clinton protą.
