„Informacija, pateikiama Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse, tarp jų ir kai kuriose Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidose, neretai kuria vienpusiškai neigiamą informaciją apie Lietuvą, menkina jos pasiekimus ir ateities perspektyvas. Ją daugiausiai lemia racionalumo stokojanti žiniasklaidos nuostata socialinės gerovės lygį Lietuvoje lyginti su turtingiausių Vakarų šalių ar pastaraisiais metais itin praturtėjusių valstybių, pavyzdžiui, Jungtinių Arabų Emyratų, gerovės rodikliais.
Atsakomybė už mūsų krašto gerovės atotrūkį paprastai suverčiama valdžiai, valstybės institucijoms, dažniausiai nutylint istorines priežastis (50 metų trukusią sovietinę okupaciją ir kt.), lėmusias neišvengiamą Lietuvos socialinės ir kultūrinės raidos atsilikimą“, – teigiama Lietuvos Sąjūdžio XV-ajame suvažiavime priimtoje rezoliucijoje „Liaukimės menkinę Lietuvą viešojoje erdvėje“, kurią paskelbė „Lietuvos aidas“.
Rezoliucijoje pažymima, kad negatyvų Lietuvos paveikslą masinėse informacijos priemonėse nevengiama sustiprinti ir juodomis socialinės patologijos spalvomis, tam tikslui nuolat pasitelkiant rezonansinius žmogžudysčių, korupcijos, savižudybių, alkoholizmo atvejus ir pateikiant juos kaip viso Lietuvos socialinio gyvenimo esmę atspindinčius faktus.
„Suvažiavimo dalyviai yra įsitikinę, kad nesiliaujantis Lietuvos menkinimas viešojoje erdvėje griauna piliečių pasitikėjimą savo valstybe, skatina socialinę depresiją, emigraciją, visuomeninių bei žmogiškų ryšių eroziją. Šitokius padarinius sukelianti masinės informacijos priemonių veikla yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta visuomenės informavimo priemonių pareiga „stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę“, skatinti „visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą“, – teigiama rezoliucijoje.
Tikimasi, kad šios rezoliucijos priėmimas ir jos įvertinimas visuomenėje turėtų turėti aukščiausio lygmens supratimą.
„Nevalia lyginti nesulyginamus dalykus tikrovės, tikrovės neatspindinčias realijas.Mūsų tauta, po 50 sovietinės okupacijos vergovės metų atgavusi šalies ir visų piliečių, sąmoningų ar nesąmoningų piliečių Nepriklausomybę, turi teisę reikalauti iš visų Lietuvos visuomenės informavimo institucijų teisingai informuoti tautą apie mūsų dabartinį ir ateities gyvenimo perspektyvas.
Mes, Lietuvos piliečiai, kiekvieną dieną skaitome informacinius dienraščius, žiūrime Lietuvos televizijos laidas, klausomės radijo žinių. Dauguma žurnalistų teisingai vertina mūsų gyvenimo peripetijas, tačiau labai daug žurnalistų labai iškraipo mūsų gyvenseną, dažnai tai daroma pabrėžtinai, tyčiodamiesi iš mūsų piliečių – visuomenės veikėjų.
Vyresnio amžiaus žmonės puikiai prisimena, kokį košmarą tekdavo patirti baigus darbus ir atėjus į parduotuvę nusipirkti duonos, cukraus ar kitokio produkto. Visą laiką, kiekvieną dieną vis kažko trūkdavo. Tu niekada negalėdavai planuoti, kad tu namuose galėsi išsivirti kavos, kadangi tos kavos negaudavai nusipirkti parduotuvėje. Net Latvijoje gaminama kava be nuosėdų būdavo retas maisto produktas, o jau išsivirti sriubos su jautiena ar kiauliena būdavo tik svajonė, nes sovietinėse parduotuvėse po aštuonioliktos valandos negaudavai nieko. Tiesa, kartais būdavo kaulų, tačiau mėsa nuo jų būdavo nugramdoma iki kaulo blizgėjimo. Ir tai tik šimtoji dalis, ko mums ištisai trūkdavo“, -pastebėta priimant rezoliuciją Lietuvos Sąjūdžio XV-ajame suvažiavime.
KK inf.
