Per spaudą it gera reklama keliauja VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio foto nuotrauka ir jo dėstoma pozicija dėl Lietuvos VSD ateities ir vykdomos veiklos. Nelabai aišku, kodėl apskritai yra toleruojamas ir net, sakyčiau, brukamas VSD vadovas ir jo tokios, mano vertinimu, antikonstitucinės mintys net per nacionalines žiniasklaidos priemones, kada po tokių išsakytų VSD veiklos ataskaitų ir veiklos kurso, kuriuo VSD direktorius eina ir planuoja eiti ateityje, mes turėtume svarstyti jo gebėjimą vadovauti VSD ir užtikrinti mūsų laisvių apsaugą. Ar dėl nesusiorientavimo aplinkoje, ar dėl geros kažkieno protekcijos plk. Darius Jauniškis, naudodamasis savo padėtimi, drįsta savo planais ir asmenine pozicija sudrebinti tai, ką mes visi per 25 metus iškovojome, kūrėme, pastatėme ir stipriname? Klausimas lieka atviras.
Pradėkime nuo to, kad p. Darius Jauniškis nuo 1992 metų tapęs leitenantu pradėjo karinę tarnybą (šaltinis – wikipedia), kurios metu palaipsniui itin greitai pasiekė pulkininko laipsnį, gavo labai svarbius valstybinius bei tarptautinius apdovanojimus už drąsą ir pasiaukojimą. Iš pirmo žvilgsnio susidaro tikrai rimta ir teigiama nuomonė: puikus karys bei puikus įsakymų vykdytojas. Net nekyla abejonių, kad plk. Darius Jauniškis yra geras karys, tačiau tokių gerų yra keli tūkstančiai. Todėl akį patraukė stulbinama p. D. Jauniškio karjera. O karjera atlikta, mano vertinimu, ne pagal įstatyme numatytus terminus. Jei p. Darius Jauniškis būtų gavęs aukštesnius laipsnius pagal įstatyme numatytus minimalius terminus (didžioji dalis karininkų tokius laipsnius, kaip majoro ar pulkininko leitenanto, pulkininko, gauna per daug ilgesnį laiką, o dažnas iš viso negauna), jis būtų tapęs pulkininku tik 2016 metais. Ar neatrodo keista, kad praktiškai visus karinius laipsnius, kuriuos gavo plk. D. Jauniškis, vadovybė jam suteikė anksčiau laiko, o kai kuriuos – neištarnavus net pusės reikalaujamo laiko, akivaizdžiai pažeidus įstatyme nustatytus terminus? Negana to, kad greičiausia buvo pažeisti įstatyme numatyti aukštesnio laipsnio suteikimo terminai, tokia praktika mano vertinimu yra ydinga ir dėl to, kad pažeidžia lygiateisiškumo principą prieš kitus karius, kurie tuos pačius laipsnius gauna per daug ilgesnį laiką nei numatytas minimalus terminas įstatyme. Kodėl buvo daromos tokios „išimtys“ šiam karininkui – atsakymų reiktų ieškoti Krašto apsaugos ministerijoje.
Krašto apsaugos sistemos organizacinis įstatymas numato, kad „Atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius, tam tikram labiausiai pasižymėjusių tarnyboje karių skaičiui gali būti leista dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti ir pirma šio straipsnio 2 dalyje nustatyto laiko, jeigu jie ištarnavę bent pusę šio laiko“. Tačiau peržiūrėjus plk. Dariaus Jauniškio karjeros chronologiją, galima daryti rimtą prielaidą, kad kapitono, majoro laipsniai jam buvo suteikti 2 metų laikotarpyje, t.y. pažeidus įstatymo 54 str. 3 d., 2 d. 7, 8 p. terminus, pulkininko leitenanto ir pulkininko karinis laipsnis jam buvo suteiktas anksčiau įstatyme numatyto termino, kuriems suteikti prieš terminą turėjo būti itin rimti pagrindai. Įvertinus viską, ką galima nustatyti pagal turimą šaltinį wikipedia tinklapyje ir žiniasklaidoje, KAM tinklapyje pateiktą buvusių ministrų chronologiją ir KASOKTĮ, dabar man yra labai aišku, kodėl 2015 metai s plk. Darius Jauniškis gavo tokį svarbų postą vadovauti VSD. Tačiau man vis dar nėra suprantama, kodėl niekas netyrė tokios ganėtinai aiškiai neįprastos karjeros priežasčių ir nesiaiškino, kodėl ir kokiais tikslais šis asmuo buvo mano vertinimu „stumiamas“ į aukštumas, kuriose dabar yra plk. Darius Jauniškis? Klausimas lieka atviras.
Demokratija yra grindžiama viešo aptarimo, įtikinimo ir kompromiso principais, numato visuomenės narių lygiateisiškumą, nuomonių pliuralizmą ir įvairovę. Demokratijos pagrindas – valdyme dalyvaujantys ir savo atstovus renkantys visi suaugę valstybės piliečiai. Akivaizdu, kad šis aukšto rango pasižymėjęs, karinės tarnybos metu susikrovęs ant pečių įprastai neįmanomai per įstatyme nustatytą laiką karinius laipsnius, karininkas vienas pats negalėjo sugebėti viešai imti ir savo pareiškimais drebinti demokratinės valstybės principus kaip:
(1) laisvę reikšti mintis,
(2) teisę į informacijos alternatyvą,
(3) teisę į žodį.
VSD direktoriaus plk. D. Jauniškio pastarieji pasisakymai ir ketinimai dėl VSD reformos ir veiklos principinių nuostatų, mano nuomone, byloja apie tai, kad jam pačiam ar jo aplinkai reikia priimti tokius įstatymus, kuriais būtų ribojami ir net jų pagrindu baudžiami asmenys, kurie pateiktų informaciją ar nuomonę, neatitinkančią skleidžiamos VSD ar politinės valios informacijos turinio, kuri be jokių detalesnių apribojimų galėtų būti pripažinta dezinformuojančia ir keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui. Mano įsitikinimu, toks pasiūlymas, kuris atsiremia į žodžio laisvės ribojimą, savaime suteikia rimtą pagrindą svarstyti klausimą dėl plk. D. Jauniškio galimos kompetencijos stokos duotose pareigose ir polėkio į totalitarizmą, kuris yra nesuderinamas su demokratinės valstybės principais ir yra priešiškas demokratinės tautos interesams.
Tenka tik pasvarstyti, ar toks aukšto rango pareigūnas turi būti reklamuojamas per visas žiniasklaidos priemones? Mano įsitikinimu, tikrai ne, o dėl tokios VSD direktoriaus išreikštos pozicijos turime visi diskutuoti apie esminius poliarchijos, liberalios demokratijos principus ir jų svarbą Lietuvai ir visiems piliečiams, kurie joje gyvena. Po tokių VSD direktoriaus plk. D. Jauniškio pareiškimų apie LR piliečių sekimą, stebėjimą dėl kitokios nuomonės siekį kriminalizuoti nuomonės reiškimą, turime tiesiog vieningai pamąstyti, ar VSD direktoriui padoru taip elgtis ir ar jam yra tinkama vieta tokiose pareigose, kuriose jis kaip matyti užsiima ne mūsų saugumo stiprinimu, bet galimai užsiima (eina susidaryti tokią nuomonę) galimų ar esamų politinių oponentų stebėjimu, jų persekiojimu ir susidorojimu.
Mano nuomone, įvedus tokias plk. D. Jauniškio norimas reformas, susidursime su labai didele problema, kurios mes kratėmės eilę metų – paskatinsime cenzūros atsiradimą ir kitaminčių persekiojimą ir slopinimą, kurie įprastai demokratinėje valstybėje generuoja teigiamų permainų atsiradimą, kitokią informaciją, nes ištransliuoja vykdomosios valdžios blogybes bei pateikia sprendimo būdus.
Galiausiai tokia VSD direktoriaus veikla paskatintų eilę skundų į Europos Žmogaus Teisingumo Teismą, kuriame, net neabejoju, kad tokia veikla būtų pripažinta priešiška Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (8 str. 1 d. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas; 10 str. 1 d. Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų; 14 str. Naudojimasis šioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais).
Laimonas Jakas
