Ketvirtadienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė darbiečio Seimo nario Jono Kondroto pateiktą Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą, kuriuo iki 2017 m. sausio 1 d. nustatytos minimalios ūkio subjektų superkamo žalio pieno supirkimo kainos.
Šiuo įstatymu žalią pieną superkantys ir perdirbantys subjektai įpareigoti mokėti žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 165 eurus už toną bazinių rodiklių pieno; ūkio subjektai – tarpininkai įpareigoti mokėti žalio pieno gamintojams, parduodantiems žalią pieną, ne mažiau kaip 130 eurų už toną bazinių rodiklių pieno. Žemės ūkio kooperatyvams, kurių veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 50 procentų iš veiklos su savo kooperatyvo nariais, leista nustatyti 1 tonos žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą kooperatyvo valdybos sprendimu.
„Šis įstatymas priimtas skubotai, neišdiskutavus, nepaklausius pačių ūkininkų nuomonės. Tai desperatiški valdančiųjų veiksmai, bijant kitą savaitę numatomo ūkininkų karvių „vizito“ prie Žemės ūkio ministerijos ir Vyriausybės“, – konstatuoja Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Šešėlinės Vyriausybės žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Kokios galimos šio įstatymo įgyvendinimo pasekmės? Pasak parlamentaro, pirmiausia kelia abejonių nustatyta minimali kaina, ar yra tikimybė, kad šių kainų pieno supirkėjai laikysis?
„Gal J. Kondrotas pamiršo, kad toks metodas jau buvo taikytas prieš 12-13 metų, kai tuometinės krizės metu įstatymu buvo nustatyta minimali pieno supirkimo kaina 350 litų (101,4 euro) už toną. Dėl tokio neapgalvoto sprendimo nukentėjome 2 kartus. Vieną, kai perdirbėjai pradėjo mokėti tik įstatymu nustatytą minimalią 101 euro kainą už toną pieno, antra – perdirbėjai teismo keliu prisiteisė iš valstybės apie 10 mln. litų“, – sako K. Starkevičius. – Panašus scenarijus galimas ir po Seimo ketvirtadienį priimto įstatymo, kai už toną pieno gali būti mokama tik 130 ar 165 eurų, tai gerokai mažiau nei buvo faktinė pieno savikaina. Neatmestina galimybė, kad prastesnio pieno, už kurį būdavo taikomos nuoskaitos, perdirbėjai visiškai nesupirks, nes įstatymas neleidžia mokėti mažiau nei 130 eurų už toną pieno“.
Valdantiesiems reikėtų priminti, kad šių metų sausio–vasario mėnesių vidutinė žalio pieno supirkimo kaina yra 225,7 eurų už toną pieno, kas gali garantuoti, kad perdirbėjai nesumažins šios kainos iki ką tik priimtu įstatymu nustatytos minimalios.
„Jau ne pirmą kartą tenka konstatuoti, kad valdantieji nebežino ką daro, neturėdami valios konkrečiais veiksmais paremti pieno gamintojus, griebiasi desperatiškų veiksmų, kurie žemdirbiams gali tik pakenkti“, – apibendrina K. Starkevičius.