Kovo 8-10 d. vykusiame Europos Tarybos (ET) Ministrų Komiteto posėdyje viešuosiuose debatuose pirmą kartą buvo svarstomas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos sprendimo Paksas prieš Lietuvą vykdymas.
ET Ministrų Komitetas prižiūri, kaip Europos Tarybos narės vykdo EŽTT priimtus sprendimus. Šio Komiteto sprendimu bylai Paksas prieš Lietuvą nuo 2014 m. rugsėjo taikoma sustiprinta vykdymo priežiūra.
Lietuvos delegacija savo pareiškime Ministrų Komitetui paaiškino 2015 m. gruodžio 15 d. antrojo balsavimo Seime, kuomet nepritarta Lietuvos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimui aplinkybes. Šios pataisos būtų sudariusios galimybę pareiškėjui R. Paksui būti renkamam Seimo nariu.
Lietuva dar kartą išreiškė pagarbą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos sistemai ir pasiryžimą tinkamai įgyvendinti savo tarptautinius įsipareigojimus, kartu pažymėdama aukščiausią politikų ir visų valdžios institucijų pritarimą bei suvokimą, jog EŽTT sprendimą R. Pakso byloje reikia vykdyti ir keisti esamą konstitucinį reguliavimą.
Posėdyje buvo priminta, kad buvo imtasi ryžtingų veiksmų vykdant šį ypač sudėtingą vykdymo požiūriu sprendimą. Taip pat pažymėta, kad nepaisant Konstitucijos pakeitimo procedūros sudėtingumo, Seime R. Pakso sprendimo įvykdymui būtinos Konstitucijos pataisos priėmimo visa procedūra vykdyta net du kartus per pastaruosius trejus metus.
Lietuvos delegacija sulaukė daugumos valstybių palaikymo bei supratimo, išskyrus Rusijos Federaciją, kuri ir prieš posėdį, ir jo metu kategoriškai pasisakė prieš tai, kad būsimame Ministrų Komiteto sprendime būtų pabrėžtos ligšiolinės Lietuvos Vyriausybės pastangos ir aiškus mūsų valstybės įsipareigojimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos sistemai.
Posėdžio metu bendru valstybių ET narių sutarimu atmetus Rusijos Federacijos siūlymus, buvo priimtas Ministrų Komiteto sprendimas dėl EŽTT sprendimo Pakso byloje vykdymo. Nors Ministrų Komitetas apgailestavo, kad Seimas nepriėmė įstatymo projekto dėl R. Pakso dalyvavimo rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, tačiau atkreipė dėmesį į ligšiolines Lietuvos pastangas ir akivaizdžiai išreikštą pasiryžimą vykdyti įsipareigojimus pagal Konvenciją.
Kartu Lietuvos kompetentingos institucijos paragintos imtis būtinų Konstitucijos pataisų, kad R. Paksui būtų panaikintas nuolatinis teisės būti renkamam į Seimą ribojimas, siekiant užtikrinti jo galimybes dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose ir tokiu būdu nedelsiant nutraukti Konvencijos nustatytą pažeidimą. Ministrų Komitetas paprašė Lietuvos institucijas pateikti atnaujintą informaciją dėl galimybės išspręsti šį klausimą per Seimo pavasario sesiją ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 15 d.
Primintina, kad 2011 m. sausio 6 d. EŽTT Didžioji kolegija priėmė sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriuo nustatytas Konvencijos 1 Protokolo 3 straipsnio (teisė į laisvus rinkimus) pažeidimas dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės į parlamentą apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.
TM inf.
