Oficialaus vizito į Slovėniją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Slovėnijos Prezidentu Borutu Pahoru. Pagrindinis dėmesys valstybių prezidentų pokalbyje buvo skirtas neslopstančiai Europos migracijos krizei ir geopolitinio saugumo klausimams.
Prezidentės teigimu, ES vėluojant įgyvendinti strateginius sprendimus dėl pabėgėlių krizės suvaldymo, atskiroms šalims atkuriant vidinių sienų kontrolę, migracijos kryptys darosi nenuspėjamos. Lietuva ir Slovėnija yra nedidelės valstybės prie Šengeno erdvės išorės sienų, todėl gali susidurti su panašiais iššūkiais.
Šiandien Slovėnijai jau tenka atremti didžiulį pabėgėlių antplūdį. Slovėnijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai šios valstybės sieną kirto 380 tūkstančių žmonių, šiemet vien tik per 2 mėnesius – jau daugiau nei 96 tūkstančiai.
Lietuva pirmoji sureagavo į Slovėnijos pagalbos prašymą ir atsiuntė policijos pareigūnų grupę, kuri Slovėnijos ir Kroatijos pasienyje padeda palaikyti viešąją tvarką. Vėliau pagalbą atsiuntė Austrija, Vokietija, Čekija, Rumunija, Vengrija, Lenkija, Estija, Slovakija, Latvija, Prancūzija ir Bulgarija.
Prezidentai pabrėžė Europos vienybės svarbą geopolitinių iššūkių akivaizdoje.
„Padėdami Slovėnijai, mes padedame sau. Solidarumas yra mūsų ir visos Europos stiprybė sprendžiant sudėtingiausius iššūkius. Bendradarbiavimas Slovėnijoje – geriausias įrodymas, kad Europos vienybė veikia“, – pabrėžia Prezidentė.
Prezidentai taip pat aptarė saugumo iššūkius, kuriems atremti sprendimų bus siekiama NATO viršūnių susitikime Varšuvoje. Pabrėžta būtinybė užtikrinti vienodą visų Aljanso šalių apginamumą, veiksmingas atgrasymo priemones, didesnes pajėgas palei Aljanso rytinę sieną, operatyvesnį sprendimų priėmimą grėsmės atveju, paramą NATO „atvirų durų“ politikai – Lietuva ir Slovėnija palaiko Makedonijos, Bosnijos, Gruzijos ir Ukrainos NATO integracijos siekį.
Abi valstybės vieningai palaiko ES energetikos sąjungos kūrimą ir bendrą interesą užtikrinti energetikos šaltinių įvairovę. Lietuva ir Slovėnija sutinka, kad Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti „Nord Stream II“ dujotiekis pažeistų ES energetikos sąjungos principus, iškreiptų sąžiningą konkurenciją ir Europos dujų rinkoje, leistų „Gazpromui“ skaldyti ES šalių vienybę.
Prezidentė pasidalijo Lietuvos patirtimi statant suskystintųjų dujų terminalą. Prieš metus pradėjęs veikti Klaipėdos terminalas šiandien įgavo strateginę reikšmę regione. Slovėnija remia panašaus SGD terminalo statybą Kroatijoje, kuris užtikrins regiono energetinį saugumą ir dujų tiekimo šaltinių įvairovę.
Su Slovėnijos vadovu Prezidentė aptarė ir ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas. Slovėnija nuo 2010 m. yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė, turinti nedidelę, tačiau dinamišką ekonomiką. Lietuva į Slovėniją eksportuoja lazerių technologijas, yra pasiruošusi didinti mėsos eksportą, pasiūlyti aukštos kokybės maisto ir žemės ūkio produktų.
Lietuva pirmoji prieš 25 metus pripažino Slovėnijos nepriklausomybę de jure. Lietuva ir Slovėnija šiemet mini diplomatinių santykių 25-ąsias metines. Šios gražios sukakties proga už išskirtinį Lietuvos vaidmenį pripažįstant Slovėnijos nepriklausomybę Prezidentas Borutas Pahoras šalies vadovei įteikė aukščiausią valstybinį apdovanojimą ordiną „Už ypatingus nuopelnus“.
Prezidentė Slovėnijos valstybės vadovą už asmeninį indėlį plėtojant tarpvalstybius santykius, gerinant šalių politinį, ekonominį, kultūrinį ir visuomeninį bendradarbiavimą apdovanojo Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi.
Dvišalio bendradarbiavimo galimybes Prezidentė aptars susitikimuose su Slovėnijos Ministru Pirmininku Miro Ceraru ir Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Milanu Brglezu. Šalies vadovė Liublianos rotušėje atidarys Lietuvos ir Slovėnijos valstybinių santykių 25-mečiui skirtą Vytauto Daraškevičiaus fotografijų parodą.
