„Valdžios atstovai dažnai mėgsta sutirštinti spalvas, kalbėdami apie profesinių sąjungų įtaką. Nuolat girdimi teiginiai, esą Lietuvos profesinėms sąjungoms priklauso vos 8 procentai šalies dirbančiųjų, tad šios organizacijos negali tinkamai atstovauti darbuotojų interesų. Tačiau ar tikrai taip yra?” – klausia profesinės sąjungos.
Anot Profesinių sąjungų konfederacijos pranešimo spaudai, Statistikos departamento viešai skelbiami duomenys neatitinka realios situacijos – iš tiesų profesinėms sąjungoms priklauso mažiausiai 15 proc. Lietuvos darbuotojų. Toks skirtumas atsiranda dėl to, kad asmenys neprivalo pranešti apie savo priklausymą šioms organizacijoms, o nario mokestį sumoka tiesiogiai organizacijai, neprašo to daryti įmonės buhalterės.
„Kai kurie veikėjai, skaičiuodami profesinių sąjungų narių procentus, į bendrą dirbančiųjų skaičių įtraukia net karius (kurie negali priklausyti profesinėms sąjungoms), o kartais profesinių sąjungų narių dalis skaičiuojama nuo viso šalies gyventojų skaičiaus, t.y. kartu su vaikais bei senjorais. Tad ar tikrai 15 proc. yra labai mažai, atsižvelgiant į bendrą situaciją Lietuvoje? Ypač įvertinus tai, kad kasmet iš Lietuvos išvyksta 30-50 tūkstančių dirbančiųjų”, – teigiama profesinių sąjungų pranešime.
„Nepamirškime, jog profesinių sąjungų teisės yra labai ribotos. Dėl sunkios streikų paskelbimo procedūros juos labai sudėtinga surengti. Vyriausybės atstovai viešai ir dabar kėlė abejones dėl pastarojo švietimo profesinių sąjungų streiko teisėtumo. Tokie varžymai, kaip ir neatsakingos politikų kalbos, neprisideda prie žmonių noro ginti savo interesų, nes jie mato ne tik savo tiesioginių vadovų, bet ir politikų gąsdinimus bei menkinimą“, – sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovas Artūras Černiauskas.
Jo teigimu, būtina įvertinti dar vieną faktą – Lietuvos gyventojams iš esmės yra būdingas pasyvumas. Didelė dalis žmonių aktyviai negina savo teisių, nes netiki, jog jų pastangos gali pakeisti esamą situaciją. Aktyvumo stoka pastebima daug kur, pavyzdžiui, Lietuvoje savanoriauja mažiau nei 10 proc. gyventojų, kai Didžiojoje Britanijoje šis skaičius siekia apie 40 proc. Identiška padėtis yra ir vietinėse bendruomenėse, seniūnijose.
Pasak pranešimo, politikai, menkindami profesines sąjungas, turėtų prisiminti, kiek daug jos nuveikė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui svarstant naujajį Darbo kodekso projektą. Čia iškovota ne viena dešimtis laimėjimų, apsaugančių dirbančiųjų interesus.
„Ar vasario 22-ąją prasidėjęs streikas, kuriame pirmąją dieną dalyvavo daugiau nei 11 tūkstančių švietimo darbuotojų, dar neišsklaidė abejonių dėl profesinių sąjungų ryžto? Ir ateityje dėsime visas pastangas, kad politikai pagaliau pradėtų gerbti dirbančiųjų teises, nesvarbu, kokia procentinė išraiška bus įrašyta valdininkų popieriuose“, – sako A. Černiauskas.
