Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį rengia spaudos konferenciją, kurioje apžvelgs padėtį šalyje ir svarbiausius valstybės prioritetus 2016-aisiais. Prieš spaudos konferenciją Prezidentė pateikia ir svarbiausių savo praėjusių metų darbų apžvalgą.
2015 metų LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos metų darbų apžvalga
Statistika (2015 01 01–2016 01 01)
Pateikta 15 įstatymų projektų.
2 įstatymai grąžinti Seimui svarstyti pakartotinai.
Pateikta Seimui ratifikuoti 18 tarptautinių teisės aktų.
Paskirti 38 nauji teisėjai ir 21 teisėjas perkeltas į aukštesnės pakopos teismus.
Paskirti 2 teismų pirmininkai ir 2 teismų skyrių pirmininkai.
Atleisti 24 teisėjai.
36 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.
98 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 39 su Prezidentais, 25 – su premjerais, 5 – su parlamentų pirmininkais, 17 – su tarptautinių organizacijų ir institucijų vadovais.
Paskirta 14 Lietuvos ambasadorių.
Priimti 30 užsienio šalių ambasadorių skiriamieji raštai.
33 vizitai į užsienį.
17 interviu Lietuvos žiniasklaidai ir 9 spaudos konferencijos, 20 interviu užsienio žiniasklaidai.
Pasakytos 74 kalbos.
Gauti 4955 asmenų kreipimaisi.
Svarbiausi darbai
1. Valstybės gynybos stiprinimas ir nacionalinio saugumo užtikrinimas
Užtikrinta grėsmes atitinkanti šalies gynyba – Prezidentės vadovaujamos VGT sprendimai dėl:
privalomosios pradinės karo tarnybos atnaujinimo 5 metų laikotarpiui;
kariuomenės plėtros prioritetų – per 2015 m. kariuomenės dalinių užpildymas kariais išaugo dvigubai (nuo 36,2 iki 73,4 proc.);
karinės technikos modernizacijos;
finansavimo gynybai didinimo – 2015 m. finansavimas gynybai didėjo iki 1,3 proc. BVP– tai sparčiausias augimas tarp NATO narių. 2016 m. finansavimas gynybai didėja 150 mln. eurų (iš viso sudarys apie 1,5 proc. BVP).
Lietuvai – papildomos NATO saugumo garantijos. Įgyvendinami NATO viršūnių susitikime Velse priimti sprendimai.
Įkurta NATO pajėgų integravimo vadavietė Vilniuje.
Per trejus metus padvigubintas karinių pratybų skaičius Lietuvoje.
Lietuvoje dislokuota pirmoji NATO šalių karinė technika, skirta kolektyvinei gynybai užtikrinti.
Lietuva prisideda prie saugumo užtikrinimo pasaulyje.
Lietuva dalyvauja 5 tarptautinėse taikos palaikymo misijose (Afganistane, Kosove, Viduržemio jūroje ir Afrikos šalyse).
Esame vieni aktyviausių Ukrainos rėmėjų – reformuojame kariuomenę, mokome, gydome kovos zonose sužeistus Ukrainos karius.
Priimtos ir įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kurios leidžia imtis efektyvių priemonių užtikrinant nacionalinį saugumą ir įtvirtina didesnę Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atsakomybę kovojant su draudžiamos informacijos skleidėjais.
Lietuva prisideda prie kovos su priešiška propaganda ES ir NATO lygiu. Prezidentės iniciatyva informacinis saugumas ir kova su propaganda pirmą kartą iškelti į Europos vadovų lygmenį. Parengtas veiksmų planas dėl atkirčio dezinformacijai ES lygiu ir įsteigta ekspertų grupė Europos išorinių veiksmų tarnyboje. Dalyvaujame NATO akredituoto Strateginės komunikacijos kompetencijos centro veikloje Rygoje.
Paskirtas Valstybės saugumo departamento direktorius ir nauja vadovybė. Žvalgyba turi ne tik stebėti, bet ir aktyviai šalinti grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Priimtos ir įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kurios užkirs kelią valstybei ir žmonėms grėsmę keliantiems asmenims gauti leidimus gyventi Lietuvoje arba juos gauti neteisėtais būdais.
Siekiant sustiprinti viešąjį saugumą, Prezidentė inicijavo Probacijos įstatymo pataisas, užtikrinsiančias, kad laisvėje esantys nuteistieji, keliantys pavojų visuomenei, bus grąžinami į pataisos įstaigas, panaikinant jiems paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą ar lygtinį paleidimą.
2. Socialinio saugumo užtikrinimas
Prezidentės iniciatyva pateiktas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas, kuriuo siūlomi realūs sprendimai, leisiantys išskaidrinti gydymo įstaigų veiklą ir sutrumpinti pacientų laukimo eiles.
Imtasi realios vaikų globos sistemos pertvarkos. Priimtos Prezidentės inicijuotos įstatymų pataisos, skatinančias ir spartinančias vaikų globą šeimose bei šeimynose ir įvaikinimą.
Pirmieji žingsniai naikinant vaikų globos namus: pertvarkyti Putino vaikų globos namai Marijampolėje, tokia pati reforma įvykdyta ir Pabradės globos namuose. Pertvarkos, siekiant, kad vaikai apsigyventų šeimose ir šeimynose, laukia ir Viešvilės, Bandzos ir kitos įstaigos.
Pradėta Švėkšnos specialiojo ugdymo centro pertvarka. Prezidentės iniciatyva parengtas Specialiojo ugdymo ir vaikų socializacijos centrų pertvarkos veiksmų planas.
Mažėja jaunimo nedarbas. Įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Užimtumo rėmimo, Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų pataisos, kurios sudaro sąlygas jaunuoliams lengviau susirasti praktikos vietą, įgyti darbo įgūdžių ir įsidarbinti. Pernai sausio–lapkričio mėn. savanorišką praktiką jau atliko 1,3 tūkst. jaunuolių.
3. Kova su korupcija ir teisinės valstybės stiprinimas
Prezidentės inicijuotomis Labdaros ir paramos, Vietos savivaldos, Konkurencijos ir Korupcijos prevencijos įstatymų pataisomis siekiama sustabdyti šešėlinės paramos dalinimą valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei užtikrinti aukščiausius savivaldos skaidrumo ir viešumo standartus.
Priimtos Prezidentės inicijuotos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, kurios užkirs kelią pasipinigavimui valstybės tarnyboje.
Priimtos ir įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti rinkimų skaidrumą ir užkirsti kelią rinkimų rezultatų manipuliavimui, keičiant gyvenamąją vietą.
Priimtos Prezidentės inicijuotos Įmonių bankroto įstatymo pataisos, kurios užtikrins realią įmonių vadovų atsakomybę, skaidrią turto pardavimo iš varžytynių tvarką ir nebeleis vilkinti bankroto bylų. Taip pat įsigaliojo anksčiau Prezidentės pateiktos šio įstatymo pataisos, užkertančios kelią korupcijai ir užtikrinančios skaidrią įmonių bankroto administratorių parinkimo tvarką.
Prezidentės vetuotomis Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis užtikrintas žiniasklaidos objektyvumas ir užkirstas kelias politinėms partijoms būti visuomenės viešosios informacijos rengėjomis ir jų dalyvėmis.
Griežti atsakomybės, kompetencijos ir skaidrumo reikalavimai teismų sistemoje duoda rezultatų. Teismus teigiamai vertina beveik pusė šalies gyventojų.
Teisėjams – aukščiausia reputacijos ir skaidrumo kartelė. Dėl aplaidaus darbo 2015 metais buvo atleisti iš pareigų teisėjo vardą pažeminę du teisėjai. Iš viso Prezidentė už teisėjo vardo pažeminimą yra atleidusi 17 teisėjų.
Teismai atsinaujina – į teismų sistemą atėjo 182 nauji teisėjai. Teisėjų korpusas atsinaujino 23 proc., o teismų vadovybė – beveik 70 procentų. Tik 2015 metais paskirti 38 nauji teisėjai, 21 teisėjas perkeltas į aukštesnės pakopos teismą, paskirti 2 teismų pirmininkai, 2 skyrių pirmininkai, atleisti 25 teisėjai, iš jų 2 – už teisėjo vardo pažeminimą.
Realiai prasidėjo aukštesnę teisingumo vykdymo kokybę užtikrinsiantis antrasis teismų reformos etapas – jungiami apygardų administraciniai ir apylinkių teismai.
4. Konkurencingos ir pilietinės visuomenės stiprinimas
Priimtos Prezidentės inicijuotos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, užtikrinančios, jog tiek į mokamas, tiek į nemokamas studijų programas būtų priimami bent vieną valstybinį brandos egzaminą išlaikę moksleiviai, studijų programos atitiktų valstybės poreikius, griežtinama aukštųjų mokyklų atskaitomybė visuomenei.
Priimtos Prezidentės inicijuotos Pilietybės įstatymo pataisos, kurios numato, kad ypatingų nuopelnų mūsų valstybei turintiems piliečiams įtvirtinama teisė turėti dvigubą pilietybę neatsisakant Lietuvos piliečio paso.
Prezidentės iniciatyva parengtas Pilietinio ir tautinio ugdymo planas 2016–2019 metų laikotarpiui, kuriame ypač daug dėmesio skiriama pilietinio ugdymo stiprinimui visose amžiaus grupėse, visuomenės kritinio mąstymo ir informacinio raštingumo ugdymas, istorinės ir valstybinės tapatybės stiprinimas.
Už nuopelnus stiprinant Lietuvos valstybę Prezidentė apdovanota Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos aukščiausiu apdovanojimu „Vilties žvaigždė“.
Prezidentės inicijuota patriotiškumą skatinanti akciją „Vasario 16-ąją švęsk išradingai“ per trejus metus jau sulaukė per 750 iniciatyvų.
Prezidentės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ tapo knygų mylėtojų ir bendruomenes telkiančiu. Per ketverius akcijos metus šalies bibliotekoms padovanota daugiau nei 122 tūkst. knygų.
5. Užsienio politika – valstybės interesams ginti
Europos energetinė politika: Lietuvos ir kitų šalių iniciatyva sukurta Europos energetinė sąjunga.
Atidarytos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija – tai strateginiai elektros tiltai su Vakarų Europa.
Pasirašyta sutartis dėl Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) tiesimo – iš izoliuotų dujų rinkų Baltijos šalys taps Europos dujų rinkos dalyvėmis.
Lietuva – garsiausia Rytų kaimynystės advokatė ES. Lietuva aktyviai rėmė Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos Europos integracijos reformas. Palaikome ES Rytų partnerystės programos plėtrą ir efektyvų reformų įgyvendinimą Rytų partnerystės šalyse siekiant tolesnio suartėjimo su Europos Sąjunga tuo užtikrindama ir savo saugumą.
Laisva ir demokratiška Ukraina – Lietuvos interesas. Nuosekliai remiame Ukrainos europinį pasirinkimą, siekį užsitikrinti bevizį režimą su ES valstybėmis bei ES ir Ukrainos Laisvosios prekybos susitarimo įsigaliojimas.
Europos vadovų lygiu – vieningas Rusijos agresijos Ukrainoje vertinimas bei pratęstos ES sankcijos Rusijai.
Lietuva nuosekliai remia Gruzijos eurointegraciją. ES lygiu užtikrintas pozityvus Gruzijos įvertinimas, siekiant bevizio režimo su Bendrijos valstybėmis.
Lietuva pradėjo derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).
Užsienio politika Lietuvos ekonomikai ir konkurencingumui stiprinti – Prezidentės surengti verslo forumai ir susitikimai su Ukrainos, Izraelio, Kroatijos, Švedijos, JAV verslininkais.
Lietuvos nuolatinis dėmesys ES konkurencingumo didinimui, ypač akcentuojant bendrą skaitmeninę rinką, taip pat kovą su kibernetinėmis atakomis.
Lietuvos darbas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje – svarbus indėlis į globalų saugumą:
Ypatingas dėmesys skirtas karui Ukrainoje – per dvejus Lietuvos darbo JTST metus Lietuvos iniciatyva surengta 11 posėdžių dėl Rusijos agresijos Ukrainoje;
Priimtos Lietuvos pateiktos rezoliucijos kovojant su šaulių ginklų nelegalia prekyba ir dėl žurnalistų apsaugos konfliktų zonose;
Dėmesys skirtas moterų ir vaikų apsaugai konfliktuose, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams, konfliktams Artimuosiuose Rytuose, Sirijoje, Jemene ir Libijoje.
Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis aktyviai dalyvauja šalindama nelegalios migracijos priežastis:
siunčiame Lietuvos pareigūnus ir techniką ES išorės sienų apsaugai stiprinti ir migracijos procesams valdyti.
Lietuva padeda spręsti migracijos krizę priimdama prieglobsčio prašytojus ir skirdama humanitarinę paramą Turkijai, Sirijai, Afrikos šalims.
Stiprinamas bendradarbiavimas su JAV ir NATO sąjungininkais. Karinėse pratybose Lietuvoje 2015 m. dalyvavo 1,5 tūkst. JAV karių ir per 2 tūkst. karių iš kitų NATO šalių.
Stiprinamas regioninis bendradarbiavimas energetikos, saugumo klausimais. Įsteigta bendra Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada „LITPOLUKBRIG“.
Pasaulio moterų lyderių tarybai pirmininkaujanti Lietuvos Prezidentė Niujorke inicijavo aukšto lygio diskusiją dėl moterų padėties kariniuose konfliktuose.
Už dvišalių santykių Tarp Lietuvos ir Švedijos plėtrą Prezidentė apdovanota Švedijos karališkuoju Serafimo ordinu.
Už ypatingus nuopelnus skatinant labdaringą veiklą, savanorystę, humanitarines vertybes ir paramą kenčiantiesiems Prezidentei įteiktas Maltos ordino aukščiausias apdovanojimas „Pro merito Melitensi“ su aukso grandine.
Už tvirtą ir nuoseklią paramą Ukrainos nepriklausomybei Aukščiausioji Ukrainos akademinė taryba Prezidentę paskelbė Metų žmogumi.
Už asmeninį indėlį stiprinant dvišalius Lietuvos ir Moldovos santykius bei nuolatinę paramą Moldovos integracijai į ES – aukščiausias Moldovos valstybinis apdovanojimas.
