Sustoję prie Kūčių stalo ir sukalbėję maldą, dalydamiesi Paplotėliu – Kalėdaičiu ir laukdami Kristaus gimimo šventės – Šv. Kalėdų – prisiminkime šio vakaro išskirtinę legendą, kad Šventų Kūčių naktį kalba gyvuliai. Kokia gili mintis! Šią naktį gyvuliai gali pasidžiaugti šeimininku, kuris nuo Kūčių stalo atneš jiems šieno arba pasiguosti ir pasiskųsti nerūpestingu šeimininku.
Aiški teologinė mintis – susikalbėti
Pirmieji, kurie prieš 2015 metus išvydo tvartelyje gimusį Kūdikėlį Jėzų, buvo gyvuliai. Visa pasaulio teologija prasidėjo tvartelyje, gyvuliams tapus stebuklo liudininkais. Tik vėliau – per angelus – ši žinia buvo paskelbta piemenims, kad šie bėgtų pažiūrėti, kas įvyko?
Kaip būdavo įdomu mums, vaikams, nueiti vidurnaktį prie kaimo daržinės ar tvarto ir laukti, ar ko nors neišgirsime, ar neišgirsime kurį gyvulėlį prakalbėjusį…
Kokia aiški teologinė mintis – susikalbėti. Tą naktį – susikalbėti net su gyvuliais. Juk nusikaltę pirmieji tėvai pradėjo nebesusikalbėti – skundė ir kaltino vienas kitą. Kokią didelę dovaną Dievas mums įteikė! Padarė ne praeinančias Šv. Kalėdas, bet dažnai, nuolat užgimstantį gėrį. Prisiminimas – tai tik istorinis sugrįžimas, bet užgimęs Kristus jau pasiliko. Tai buvo ir turėtų būti džiugios vaikystės Šv. Kalėdos, kai atrodo – net gyvuliai susikalba su žmonėmis. Kokia, atrodo, paprasta, visam pasauliui priimtina teologija bet kokiomis problemoms spręsti. Tačiau mes, vaikai, tikriausiai, pavėluodavome išgirsti, ką kalba Kūčių naktį gyvuliai. Nes gyvuliai „prakalbėdavo“ tik vidurnaktį. O taip norėdavosi ilgiau pasėdėti prie Kūčių stalo…
Dabar žiemos laikotarpį laikrodžio rodyklės griežtai pasuktos pagal Europos Sąjungos direktyvas. O kokio laiko laikosi gyvuliai? Ar jie žino Europos laiką? Gaidys – kaip giedojo savo laiku, taip ir gieda – vidurnaktį.
„Taikos“ misijos be Taikos Kunigaikščio ginklų
Vaikai miega. Tegul ir miega, nes baisu, ką šiandieną papasakotų vaikams sužmoginti gyvuliai ir sužvėrėję žmonės… Ir kada pasaulyje bent per Šv. Kalėdas žmonės prabils žmonių kalba?
Prieš 11 metų per Šv. Kalėdas kūniškų malonumų ištroškusiuosius pasitiko Filipinų cunamis. Šiandieną per Šv. Kalėdas dalį pasaulio pasitinka ne taikos ir meilės kalba, bet ir toliau ginklų, prievartos, žudymų, terorizmo, diktatūros kalba.
Grįžusieji iš vadinamųjų taikos misijų nekalba apie nešamą tautoms Taikos Kunigaikštį – Jo ginklus – meilę žmonėms. Tie, kurie neša Kristaus įstatymus, Jo meilę, yra grobiami kaip šnipai, įkaitai ir žudomi.
Kai baigiasi meilė, prasideda įstatymai, teisės. O kur prigimtinė pareiga gimti ir būti žmogumi?
Tas malonus ir šiltas daiktas dar kūdikio lūpose jau parodo, kaip esi priklausomas nuo kito žmogaus. Be kitų žmonių egzistavimo šalia, mums nebūtų reikalingas bendravimas. Nes po paviršutinišku žinojimu slypi ne visa tiesa. O kaip pavojinga skristi lėktuvu, kurio pilotas apie valdymą žino tik paviršutiniškai. Taip ir į gyvenimą, paviršutiniškai teparuošti šeimose, jauni žmonės neša šios dienos nesusikalbėjimą ir nelaimes.
Kai negirdime pranašų – prabilsta gamtos stichijos
Šiandieną taip nenukenčiame nuo žvėries, kaip nuo žmogaus. Istorija gerai žino ir liudija: kai žmonija neišgirdo pranašų kalbos, išgirdo gamtos stichijos kalbą. Vieni ar kiti gamtos sukrėtimai suartina žmones.
Nors turtingieji asmenys ar tautos slepia savo perteklius, bet tie turtai jiems vis tiek išsprūsta iš rankų, apima pamišimas ( kartais tai pavadiname užkeiktais lobiais).
Kai žmogus pargriūva nuodėmėse ir iš jų nebepakyla, jis tampa gyvuoju, o paskui ir mirusiu vaiduokliu. Vaiduokliu todėl, kad jis gyvenime nebuvo išmokytas atidžiai klausytis, išgirsti žmogiškus patarimus, pamokymus.
Žmogų galima keisti tik jam esant gyvam. O jei priešingai – gyvi tampa žmonėmis – vaiduokliais, nesuprantamais aplinkiniams?
Neįkainojamos ar… nukainuotos?
Šv. Kalėdos turi kaskart priminti mums apie žmogišką atsakomybę. Jeigu jau net Dievas prabilo per žmogų sakydamas: „Jo klausykite“, tai yra – Jėzaus Kristaus klausykite, klausykite jo mokinių, ar neprivalome? Jei savo Įstatymuose nerasime Dievo Įsakymų – nežudyk, nevok, nekalbėk netiesos – Kristus mums nebus užgimęs. Šv. Kalėdos beliks tik išpardavimo ar nukainavimo Kalėdomis… Ką gi mums primins Šv. Kalėdų naktis?
kun. A. Bulotas
***
„Karšto komentaro” skaitytojus sveikinu Su Šv. Kalėdomis!
Šv.Kalėdos – tai metas prisiminimams, kas iš tikrųjų gyvenime yra svarbiausia. Tai meilė, kuria dalijantis galima keisti gyvenimus, ir gerumas, kuris mus šildo. Linksmų Šv. kalėdų ir laimingų Naujųjų Viešpaties metų.
Pagarbiai, kun. A. Bulotas
