Vilniuje, „Litexpo“ parodų rūmuose, baigėsi penkias dienas trukęs Pasaulio pienininkystės kongresas, kuriame dalyvavo virš 1 200 šio žemės ūkio sektoriaus lyderių, perdirbėjų, ūkininkų, mokslininkų, gyvulininkystės specialistų iš viso pasaulio. Toks kongresas pirmą kartą per visą jo istoriją surengtas Rytų Europoje.
Tarptautinės pienininkystės federacijos atstovai dėl tokio sprendimo nesigailėjo – visi įvertino puikius lietuvių organizacinius sugebėjimus ir liko patenkinti renginio organizacija.
Kongreso organizacinio komiteto pirmininkas Bronius Markauskas teigė, kad aktyvus visų dalyvavimas diskusijose ir konferencijose, taip pat karštuose aptarimuose po pranešimų buvo pats geriausias tokio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatas.
„Forume vykęs žinių pasidalijimas, mano supratimu, padėjo dar labiau, iš arčiau pažinti skirtumus, kaip ūkininkai gyvena kitose šalyse, kas jiems aktualu, o kas – mums. Aišku tai, kad mes, palyginus su užsienio pieno ūkiais, dar akivaizdžiai kitur gyvename…“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas B.Markauskas.
V.Baltraitienė: Ūkininkas pieno tiekimo grandinėje – silpniausiai agintas
„Lietuvoje pienininkystė – viena svarbiausių žemės ūkio sektorių: daugiau kaip pusę viso pagaminto pieno Lietuva eksportuoja įvairių produktų pavidalu. Tačiau turime pripažinti, kad yra problemų pieno tiekimo grandinėje, kur ūkininkas išlieka silpniausiai apgintas. Todėl siekiame užtikrinti stabilias ūkininkų pajamas, taikydami efektyvias sureguliavimo priemones bei stiprindami derybines galias dėl superkamo pieno kainų“, – kongrese kalbėjo Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Pasak jos, pieno produktų poreikis pasaulyje auga didėjant gyventojų skaičiui ir gerėjant gyvenimo kokybei. Kita vertus, didėjanti konkurencija pasaulinėje rinkoje verčia permąstyti gamybos išteklių panaudojimą, nes šalys gamintojos didina išvežamos produkcijos kiekius. Taigi, didėjant pieno produktų paklausai, pieno gamyba turėtų augti labai sparčiai.
„Mūsų šaliai pasaulinės pieno sektoriaus rinkų tendencijos ypač aktualios. Kaip rodo statistiniai duomenys, mes ne tik apsirūpiname savu pienu ir jo produktais, bet ir daugiau kaip pusę šios produkcijos eksportuojame. Puikios kokybės lietuviški pieno produktai pasiekia daugiau kaip 60 valstybių vartotojus. Mūsų visų tikslas bendras – skubiai reaguoti į pieno rinkos pokyčius ir tai daryti nuolat“, – pažymėjo žemės ūkio ministrė.
Šiuo metu kai kuriose valstybėse yra susidaręs pieno produkcijos perteklius. Dėl šių priežasčių, ministrės nuomone, labai svarbu diskutuoti apie tvarią pienininkystę, pieno sektoriaus pasikeitimus, problemas ir naujus išbandymus, su kuo susiduria viso pasaulio pieno ūkiai, pieno gamintojai, perdirbėjai ir vartotojai.
J.Hilas: Per artimiausią dešimtmetį pieno paklausa didės du kartus
„Pienininkystė šiandien yra vienas svarbiausių strateginių sektorių pasaulyje, daranti įtaką valstybių ekonomikai, visuomenės sveikatai ir aplinkai. Per savo darbo grupes, programas ir renginius suteikia informaciją bei priemones visiems pasaulio pieno pramonės atstovams kartu dirbti dėl bendrų tikslų. Toks platus veiklos pobūdis leidžia būti pieno industrijos atstove bendradarbiaujant su kitais sektoriais ir valstybinėmis institucijomis“, – kongrese pabrėžė Tarptautinė pienininkystės federacija (IDF) prezidentas Jeremy’s Hilas.
Atkreiptas dėmesys į tai, kad pieno produktų paklausa iki 2050 m. padidės 2–3 kartus, o per artimiausią dešimtmetį – maždaug du kartus.
„Todėl mums, pieno tiekėjams ir perdirbėjams, teks prisitaikyti ir spręsti su augimu susijusias problemas“, – pripažino IDF prezidentas.
Pasak J.Hilo, ketvirtas pagal dydį pasaulyje pieno produktų koncernas išplatino daugiau kaip 1 000 tonų sunkų apsinuodijimą – botulizmą – sukeliančiomis bakterijomis užteršto išrūgų koncentrato. Tada Rusija užkirto kelią visų pieno produktų importui iš Naujosios Zelandijos, o Kinijos valdžia laikinai sustabdė importą tų „Fonterra“ pieno produktų, kuriuose yra išrūgų koncentrato.
Tiesa, nors Europos pieno perdirbėjai manė, kad dėl šio skandalo biržose bus numuštos pieno produktų kainos, taip nenutiko.
Šiuo metu patobulinta, tyrimams naudojama įranga leidžia aptikti piene įvairių cheminių medžiagų likučių, ko anksčiau nebūdavo.
„Turime sukurti vienodus maisto patikros standartus, kitaip tai gali stabdyti pieno sektoriaus augimą. Todėl saugumui organizacija skiria daugiausia dėmesio,“- pabrėžė IDF prezidentas J.Hilas.
Pienininkystė Lietuvoje – viena svarbiausių žemės ūkio šakų
Kaip pabrėžė pieno kongreso pranešėjai, pienininkystė Lietuvoje yra viena svarbiausių žemės ūkio šakų.
Svarbu suvokti, kad penktadalį visos Lietuvoje pagaminamos žemės ūkio produkcijos sudaro pienas ir pieno produktai. 2013 m. jiems teko daugiau nei ketvirtadalis visos maisto produktų ir gėrimų sektoriaus gamybos apimties, o jų eksportas per tą patį laikotarpį sudarė maždaug trečdalį viso maisto ir gėrimų eksporto. Tai – svarūs statistikos departamento duomenys, liudijantys apie Lietuvos žemės ūkio dirbančiųjų pasiektus rezultatus
2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje buvo laikoma 310 410 pieninių karvių. 2013 m. Lietuvoje primelžta 1 723 100 tonų pieno, o supirkta – 1 339 500 tonų pieno (4,16 proc. riebumo ir 3,25 proc. baltymingumo – ŽŪM informacija). Vidutinis pieno primilžis iš kiekvienos Lietuvoje laikomos karvės siekė vidutiniškai 6766 kg.
Beveik visas Lietuvoje pagaminamas pienas yra karvių pienas. Ožkų pienas tesudaro 0,2 proc. šalyje pagaminamo pieno.
76 proc. minėto karvių pieno primelžiama ūkiuose, likusi dalis – įmonėse.
Didžiąją dalį Lietuvos pieno produktų rinkos užima penki pagrindiniai pieno perdirbėjai – AB „Rokiškio sūris“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Žemaitijos pienas“, AB „Vilkyškių pieninė“ ir AB „Marijampolės pieno konservai“. Šiose įmonėse perdirbama 93 proc. viso šalyje supirkto pieno.
Lietuvos pienininkystės sektorius smarkiai orientuotas į eksportą. Daugiau nei 50 proc. pieno, perdirbto į įvairius pieno produktus, eksportuojama.
Nors daugiausia išvežama sūrių, pieno miltelių, sviesto, tačiau eksportuojami ir kiti pieno produktai.
Eksporto geografija labai plati: didžioji dalis produkcijos – 63 proc. – tenka ES šalims. Lietuviški produktai taip pat iškeliauja į Aziją, Vidurio Rytus, JAV bei Kanadą. Pastaruoju metu dėl susidariusios krizės, aktyvia dirbama dėl naujų rinkų paieškos.
Rimas Špėlis