Šeštadienį, rugsėjo 18 d., Kaltanėnuose, Švenčionių rajone, prie kaimo turizmo sodybos „Prie Žeimenos“ vargiai buvo galima rasti vietą automobiliui – čia vyko Lietuvos liaudies partijos organizuota konferencija „Baltijos regiono perspektyva – gyventi taikoje ir partnerystėje“.
Lietuvos liaudies partijos pirmininkės prof. Kazimieros Prunskienės iniciatyva surengtoje konferencijoje dalyvavo Rusijos Federacijos Prezidento administracijos Valdymo departamento atstovas tarptautiniams ir kultūros ryšiams užsienyje Jevgenij Umerenkov, valdančiosios Rusijos partijos „Jedinaja Rosija“ („Vieninga Rusija“) Centrinio vykdomojo komiteto Tarptautinių ryšių skyriaus vadovas Konstantinas Petričenko, „Jedinaja Rosija“ partijos Sankt-Peterburgo skyriaus Vykdomojo komiteto pirmininkas Dmitrijus Jurjev, Kaliningrado srities E.Kanto universiteto Lietuviškų tyrinėjimų skyriaus vadovas prof. Genadijus Kretininas, Rusijos ambasados Lietuvoje patarėjas kultūros klausimais O.Dadajev, Estijos parlamento Centro frakcijos narys Vladimir Velman ir daugelis kitų.
Šioje konferencijoje buvo aptariamas galimas ir esamas Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimas ekonomikos, švietimo, verslo, sporto, kultūros, energetikos ir kitose srityse. Savo produkciją degustuoti pateikė šiuo metu prof. Kazimieros Prunskienės dėka sparčiai į Rusijos rinką su savo produkcija žengiančios Lietuvos įmonės: „Žemaitijos pienas“, „Arvi“, „Biovela“, „Rūta“.
Prof. Kazimiera Prunskienė pasidžiaugė, kad gerų ir draugiškų santykių su kaimynais politika duoda pirmų rezultatų ir savivaldos lygmenyje – lygiai prieš dvi savaites Švenčionių rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Maskvos rajono Solnečnogorsko rajono savivaldybe.
„Juk nebūtinai bendradarbiavimas turi būti sostinių lygmeniu – bendradarbiauti galima ir regionų, rajonų lygmeniu“, – sakė vienas iš Rusijos partijos „Vieningoji Rusija“ lyderių K.Petričenko.
Jis įteikė prof.Kazimierai Prunskienei dvi dovanas – dvi knygas: vieną – partijai, o kitą – asmeniškai prof. K.Prunskienei. Lietuvos liaudies partijai „Vieningosios Rusijos“ atstovas padovanojo knygą apie Rusijos istoriją, o prof. K.Prunskienei – 1872 m. išleistą knygą „Apie žemės ūkį“. „Nes prof. K.Prunskienė yra žmogus, nesvetimas žemės ūkiui“, – įteikdamas knygą sakė K.Petričenko.
Jis konferencijoje pristatė partiją „Vieningoji Rusija“, pasidžiaugė, kad tai – stipriausia Rusijos partija, Dūmoje turinti konstitucinę daugumą.
„Vieningoji Rusija“ turi pasirašiusi pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su 21 užsienio politine partija, o Lietuvos liaudies partija gali tapti 22-ąja „Vieningos Rusijos“ bendradarbiavimo partnere.
„Mes bendradarbiaujame tik su tomis partijos, kurios palankiai žiūri į Rusiją, ir nebendradarbiaujame su antirusiškai nusiteikusiomis partijomis“, – teigė K.Petričenko.
Pasak jo, Lietuvą domina Rusijos rinka, taip pat Lietuvos verslininkus domina naftos produktai, miško, transporto klausimai.
„Yra didelis potencialas mokslo-techniniame bendradarbiavime“, – sakė K.Petričenko.
Svečiai iš Rusijos mano, kad Lietuvos liaudies partija, kuri rengiasi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Rusijos stipriausia partija „Vieninga Rusija“, gali tapti viena įtakingiausių partijų Lietuvoje.
„Mūsų interesas – per Lietuvą patekti į Europą. O mes jums galime padėti su kontraktais patekti į Rusijos rinką labai rimtame lygyje. Taip pat galėtume padėti ir per Dūmos komitetus“, – į konferenciją susirinkusiems Lietuvos politikos, verslo ir mokslo atstovams sakė vienas iš RF partijos „Vieningoji Rusija“ lyderių K.Petričenko.
„Mes galime rengti ir seminarus, ir apskrito stalo diskusijas, ir padėti sudaryti kontraktus su Rusijos prekybos rūmais. Taigi, galimybių labai rimtam pokalbiui tarp Rusijos ir Lietuvos yra daug“, – sakė K.Petričenko.
Jis neatmetė galimybių padėti Lietuvai ir kultūros srityje – padėti organizuojant Lietuvos menininkų parodas trečiose šalyse.
Estijos parlamento narys V.Velman apgailestavo, kad veiksmingai neveikia Baltijos šalių asamblėja – yra per daug nepaslanki, nesavalaikė, trūksta informacijos, dalinantis savo šalių patirtimi ir klaidomis.
„Baltijos šalių asamblėją būtina reorganizuoti“, – mano estas V.Velman.
„Jeigu kokia nors šalis padaro klaidą, būtina apie tai įspėti kitas šalis, kad kitos šalys tos pačios klaidos nepadarytų, o mokytųsi iš kitų šalių klaidų“, – kalbėjo V.Velman.
Jis sakė, kad buvo didžiulė klaida parduoti amerikiečiams Estijos geležinkelius. „Amerikiečiai atvežė senų lokomotyvų, sugadino visą bėgių sistemą, ir prieš penkerius metus Estijos geležinkelius Estija atgal išpirko iš amerikiečių“, – dalijosi Estijos patirtimi V.Velman.
„Liberali politika nepasiteisino. Valstybė neturi teisės nusišalinti nuo įmonių valdymo“, – sakė Estijos parlamento narys.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad atvykęs į Lietuvą ir apsistojęs viešbutyje, jis matė išmaldos prašančių žmonių.
„Nors Estijoje yra 17 proc. bedarbių, tačiau tokio vaizdo Estijoje jūs niekuomet neišvysite“, – sakė V.Velman.
Šioje konferencijoje buvo prisiminta ir skaudi Lietuvos istorija.
Partijos „Vieningoji Rusija“ aukštas atstovas iš Sankt-Peterburgo D.Jurjev atreipė dėmesį į tai, kad kai kurie politikai interpretuoja istoriją ir skatina rusofobiją, siekdami savų tikslų – tokiu būdu išspręsti savo šalies vidines problemas ir padidinti įtaką šalies viduje.
„Tačiau juk prieš komunistinį režimą kovojo ne tik Baltijos šalys – prieš tą patį režimą kovojo ir Rusijos žmonės, o per 1991 metų Lietuvos sausio įvykius Maskvoje šimtai žmonių išėjo į gatves su plakatais „Šalin rankas nuo Lietuvos“. Istorija gali būti skiriamoji jėga, tačiau istorija gali būti ir jungiamoji jėga. Todėl reikia žiūrėti ne tik į tai, kas mus skiria, bet ir į tai, kas mus vienija – juk išsivaduoti iš komunistinio režimo buvo bendras Lietuvos ir Rusijos interesas“, – sakė D.Jurjev.
Pasak jo, labai kvaila Rusijai priskirti Stalino nusikaltimus.
„Rusija iš TSRS perėmė tik du įsipareigojimus – tai atominę ginkluotę ir tarptautines skolos. Ir tai yra žinoma tarptautiniu lygmeniu. Todėl reikalauti, kad Rusija atsakytų už Stalino nusikaltimus, yra tas pats, kaip reikalauti, jog už tai atsakytų Gruzija, nes Stalinas yra šios tautos atstovas“, – sakė D.Jurjev.
Rusijos Federacijos Prezidento administracijos atstovas J.Umerenkov stebėjosi kai kurių politikų kalbomis „sutvarkyti Rusiją“.
„Sutvarkyti galimą infliaciją, krizę, bet ne Rusiją“, – pastebėjo RF prezidento D.Medvedevo administracijos atstovas.
Jo nuomone, vargu, ar gali palankiai vystytis tarpvalstybiniai santykiai, jeigu valstybiniu lygiu vyrauja požiūris, kad verslą vystyti galima su kuo nori, bet tik ne su Rusija.
„Be jokios abejonės, problemas galima spręsti, tačiau prieinant iš pozityvios pusės“, – sakė Rusijos Federacijos Prezidento administracijos atstovas J.Umerenkov.
„Pas mus yra sakoma, kad geras kaimynas yra geriau nei tolimas giminaitis. Vargu, ar Lietuvai bus geriau, jei Rusijai bus blogiau. Juk kuo Rusijoje bus geresnė ekonomika, mažesnis nusikalstamumas, tuo su tokia kaimyne geriau bendradarbiauti. Kuo stabiliau, geriau gyvens mūsų kaimynas, tuo geresnis bus ir mūsų progresas. Taigi geri santykiai su Rusija yra mūsų privalumas“, – sakė konferencijos „Baltijos regiono perspektyva – gyventi taikoje ir partnerystėje“ organizatorė Lietuvos liaudies partijos pirmininkė prof. Kazimiera Prunskienė.
„Prof. Kazimiera Prunskienė nėra prorusiška – ji yra prolietuviška“, – apie renginio organizatorę sakė iš Rusijos atvykę aukšti svečiai. K.Prunskienė jau ne kartą lankėsi tiek Maskvoje, tiek Sankt-Peterburge, kad padėtų mūsų verslininkams įeiti į Rusijos rinką.
„O Kaliningrado srityje net 50 proc. investicijų – iš Lietuvos“, – pastebėjo svečiai iš Kaliningrado.
Konferencijai įpusėjus, Kaltanėnuose, prie kaimo turizmo stovyklos, automobilių vis daugėjo. Akivaizdu, kad Lietuvos verslininkus domina Rusijos rinka ir bendradarbiavimo su Rusija galimybės – 20 metų Lietuvoje siaučiant „šaltajam karui“ su Rusija, verslo galimybės Rusijoje buvo gana ribotos.
„Politinis klimatas turi labai didelės įtakos verslo klimatui“, – per kavos pertraukėlę „Karštam komentarui“ sakė kai kurie verslininkai. Jie išsakė nuomonę ir viltį, kad Lietuvos liaudies partija bus tas ledlaužis, kuris pralauš 20 metų Lietuvos ir Rusijos santykiuose glūdėjusį įšalą.
KK inf.
2010-09-19
