Trečiadienį Europos Parlamento nariai diskutuos ir balsuos dėl Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose. Šį klausimą iš Komisijos pusės kuruoja Europos Sąjungos komisaras Vytenis Andriukaitis, kuris atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. Tačiau jau dabar aišku, kad yra didelė tikimybė, jog Parlamentas atmes Komisijos pasiūlymą ir galbūt reikalaus parengti naują dokumentą.
Norint išsiaiškinti, kodėl toks nepasitenkinimas kyla, būtina atidžiau pažvelgti į Komisijos pasiūlytas reglamento pataisas. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gražu – Komisija nori leisti valstybėms narėms apriboti arba drausti naudoti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus savo teritorijoje jau po to, kai šiems produktams buvo ar bus išduotas leidimas. Iš esmės kalbama apie galimybę rinktis, kuri yra patraukti daugeliui. Tačiau to pasirinkimo sąlygos yra taip apsunkintos, kad pasirinkimo galimybė netenka prasmės.
Visų pirma valstybė narė turės savo apsisprendimą motyvuoti aiškinamajame memorandume. Šis sprendimas privalės būti suderintas su vidaus rinkos ir ES tarptautiniais įsipareigojimais – pavyzdžiui Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis, o pateikti motyvai turi būti proporcingi, nediskriminacinio pobūdžio ir negali prieštarauti Europos maisto saugos tarnybos atliekamam rizikos vertinimui (vadinasi, aplinkosauginiai ir sveikatos apsaugos motyvai nebus priimami iš viso).
Atsižvelgdami į šiuos apribojimus, Europos Parlamento nariai neoficialiai konsultavosi su teisininkais, kokiu pagrindu šalys narės galės priimti sprendimus, jei joms atimamos visos galimybės tai daryti. Teisininkų atsakymai buvo panašūs – priėmus šio reglamento pataisas, vienintelė galimybė būtų kvestionuoti GMO maisto ir pašarų ekonominį pagrįstumą. Tačiau jau dabar aišku, kad didžioji dalis į ES importuojamų pašarų yra genetiškai modifikuoti, nes jie yra pigesni. Teisininkai taip pat pabrėžė, kad valstybėms narėms šiandien būtų sunku surasti argumentus, kurių nebūtų galima nuginčyti teisme.
Maža to, net jei šalims pavyktų uždrausti naudoti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, nėra jokių priemonių, kaip tai būtų galima sukontroliuoti. ES žemės ūkio sektoriuje nebėra sienų kontrolės, todėl neįmanoma užtikrinti, kad genetiškai modifikuoti pašarai nepateks iš šalies, kuri juos leidžia naudoti, į šalį, kuri juos draudžia. Net jei būtų sugalvota kontrolės sistema, tokioms mažoms šalims kaip Lietuva – tai būtų sunkiai pakeliama administracinė našta, nes tektų nuolatos tikrinti, kokie pašarai naudojami skirtinguose ūkiuose.
Komisijos pateikto pasiūlymo neužbaigtumą patvirtina ir tai, kad jame nėra apibrėžta žodžio „naudojimas” reikšmė. O tai leistų šalims narėms skirtingai interpretuoti dokumentą ir uždrausti, arba apriboti tik GMO pašarų importą ir cirkuliaciją šalies rinkoje, arba ribojimus išplėsti iki perdirbimo, pardavimo, tiekimo ir saugojimo.
Nepaisant Komisijos pasiūlymo kontraversiškumo, Europos Parlamento narių nepasitenkinimas kyla ir dėl Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio neištesėtų pažadų. 2014 m. liepos 14 d. plenarinėje sesijoje Junkeris teigė, kad jis užtikrins, jog būtų peržiūrėtos GMO leidimų išdavimo procedūros. ” Aš nenorėčiau, kad Komisija priiminėtų sprendimus, kuriems nėra daugumos valstybių pritarimo”, – sakė Ž. K. Junkeris, kalbėdamas apie leidimų naujiems GMO išdavimo tvarką.
Europos Parlamentas jau seniai skatino peržiūrėti GMO leidimų išdavimo procedūrą, kuri yra nedemokratinė ir su rimtais rizikos vertinimo trūkumais. Dar 2014 m. Europos Parlamentas kvietė Komisiją nebesiūlyti Europos Tarybai balsuoti dėl jokių naujų GMO, kol rizikos vertinimo metodai nebus patobulinti. Vis dėlto, Reglamento nuostatų pakeitimai dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose, leistų Komisijai elgtis priešingai.
Šalims narėms suteikusi tariamą apsisprendimo laisvę, Komisija galėtų daug lengviau tvirtinti naujus GMO Europos Sąjungoje. Komisijai išnyktų būtinybė ieškoti kompromisų ir derinti sprendimus, nes būtų teigiama, kad šalys ir taip turi teisę apsispręsti.
Šią strategiją puikiai perkando daugelis Europos Parlamento narių. Todėl nenuostabu, kad Parlamente kilo pasipiktinimo banga. Spalio viduryje Europos Parlamento Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitetas (ENVI) balsavo ir daugumos pritarimu patvirtino išvadą, kad Komisijos pasiūlymas turėtų būti atmestas. Rugsėjo mėnesį tokią pačią išvadą patvirtino ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas (AGRI). Tereikia tikėtis, kad Parlamento kritika nebus sukoncentruota tik į V. Andriukaitį, bet klius ir pažadų nesilaikančiam Ž. K. Junkeriui. Nors tiesą pasakius, padėtį kiek komplikuoja paties V. Andriukaičio laikysena, kuris iš GMO kritiko Lietuvoje tapo GMO palaikytoju Europoje. Kaip ir Ž.K. Junkeris, kuris dar kandidatuodamas į Europos Komisijos pirmininkus žadėjo viena, o tapęs pirmininku elgiasi priešingai.
V. Andriukaitis teigia, kad jei Parlamentas atmes Komisijos pasiūlymą, naujas, tobulesnis pasiūlymas nebus rengiamas, o tai reiškia, kad ir GMO leidimų išdavimo tvarka nebus keičiama. Toks šantažas kelia nereikalingas aistras Parlamente. Siekdama išvengti šios situacijos Žaliųjų grupė užregistravo pasiūlymą, kuriuo siekiama ne tik atmesti Komisijos pasiūlymą, bet ir įpareigoti ją parengti naują dokumentą. Norisi viltis, kad V. Andriukaitis pakeis savo nuomonę ir parodys, kad jis yra stiprus Komisaras – gebantis išgirsti kritiką, besimokantis iš klaidų ir gebantis bendradarbiauti.
Bronis Ropė,
Europos parlamento narys
