2015-10-19 dieną Lietuvos vyriausias administracinis teismas antrą kartą pripažino Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos (TTK) neteisėtus veiksmus. Labiausiai šioje situacijoje glumina tai, kad net ir panaikinus tokius sprendimus, vis tiek vėl tai sprendė ir spręs TTK tie patys nariai, o kam tiek anksčiau, tiek dabar liko ir greičiausia liks abejinga drausmės statuto pažeidimams, kuriuos atlieka komisijos nariai (plk. Ltn. Saulius Pikturna, mjr. Nijolė Bražinskaitė, kpt. Laurynas Mikelėnas, Asta Mozerienė, Jūratė Tulušytė, Segėjus Montvila).
Jau 25 metus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, neseniai atšventėme LR Konstitucijos dieną, tačiau susidūrus su šia situacija akivaizdu, kad Konstitucija tėra tik dulkantis popiergalius politikų ir neteisėtus veiksmus vykdančių kai kurių karininkų, valstybės tarnautojų, darbuotojų ir ministrų stalčiuje. Todėl net neabejoju tuo, kad J. Olekui ir jam pavaldžiai komisijai LR Konstitucija yra tiek pat artima, kiek numirėliui maldaknygė.
Ar galima nors kartą pabudus ryte džiaugtis laisva nepriklausoma Lietuva, jausti laisvę ir nepriklausomybę, išsivadavimą nuo komunistinių pančių? Deja, vis dar negalima. Taip, galima užmerkti akis prieš šias problemas, įsijungti Lietuvos kai kuriuos žinių portalus, televiziją, perskaityti propaganda bei politikų šališkumu dvelkiančius straipsnius apie kovą prieš korupciją, prieš monopolį ir kovą už žmogaus teises, save įtikinėti, sau ir kitiems meluoti, kad gyvename laisvai ir nepriklausomai, tačiau tai niekada nepaneigs nuogos tiesos apie šalyje kariuomenę krečiančią velniavą ir tikros tiesos apie supuvusių politikų rankose pasmaugtą teisingumą.
Iš tiesų, konkrečiu atveju mirusio kariškio žmona jau trečius metus bando gauti tai, kas priklauso jai ir jos vaikui, bando gauti tai, dėl ko aukojosi jos sutuoktinis, besąlygiškai vykdydamas užduotis, kurios procese tapo nebe užduotimis ir užduotis tapo laisvas laikas nuo tarnybos. Dar ginčo pradžioje moters akyse tvenkėsi ašaros dėl netekties ir dėl KAM negailestingos teisingumui vykdomos giljotinos, tačiau bėgant metams ašaros akyse dingo, o abejonės teisingumu vis stiprėjo. Net ir laimėjus bylą ir pranešus tai nieko dėtai ir teisėtų reikalavimų turinčiai moteriai, pastaroji tik atsakė, ar tai tikrai bus pabaiga, ar ir vėl ta pati komisija spręs taip pat tą klausimą..?
Atsakymas tikrai yra nelengvas, nes būtent KAM ministrai dabartinis Juozas Olekas, o prieš tai Rasa Juknevičienė savo geležinėmis sovietinio komjaunuoliško tvaiko pritvinkusiomis raudono kraujo rankomis baigia visiškai nužudyti teisingumą Lietuvoje. Kiek galima kartų kęsti tokios valdžios neteisėtus veiksmus ir kęsti perkamus ar politiškai šališkus straipsnius apie demokratiją ir laisvą Lietuvą?
Gana, tikrai jau seniai yra gana, todėl mes turime daryti kiekvienas tai kas yra mūsų pareiga – neleisti galutinai pasmaugti teisingumą ir turime visomis teisėtomis priemonėmis iškovoti tikrąją nepriklausomybę Lietuvai be komunistinių atliekų, po ko Lietuva taptų laisva ir sąžininga šalimi.
VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ (toliau – KTGC) niekada nesitaikstė ir nesitaikstys su tokiu neteisingumu, todėl dar kartą kreipėsi į LR Prezidentę Dalią Grybauskaitę, LR Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą bei KAM ministrą Juozą Oleką, kad būtų atstatytas teisingumas ir būtų kalti karininkai nubausti.
Tačiau šiandien tiek mirusio kario žmonai, susidūrusiai su sistema, KTGC, kad kreipimuose reikalavimus tenkins ir įvyks taip, kaip prašo KTGC, abejonių kyla daug, o ypač dėl KAM ministro J. Oleko, kuris jau seniai turėjo matyti ir atlikti veiksmus, stabdančius karių teisių pažeidimus kariuomenėje, ir kurių jis niekada nemato, nes, matyt, nenori to žinoti, ir dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės, vietoje kurios į mūsų ir kitų piliečių pasikreipimus biurokratinius atsakymus rašo nekompetentingos sekretorės ir perduoda visus klausimus spręsti taip pačiai KAM, dėl kurios duodamas skundas.
Laimonas Jakas
