Mirė buvęs Seimo narys Aleksandras Bendinskas.
A.Bendinskas gimė ūkininkų šeimoje. 1931 m. įstojo į Prienų „Žiburio“ gimnaziją. Dalyvavo moksleivių ateitininkų veikloje, pasižymėjo kaip aktyvus sportininkas. Nuo 1938 m. Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto studentas, studentų ateitininkų korporacijos „Grandis“ narys.
Įsikūrus Lietuvių aktyvistų frontui (LAF), dalyvavo jo veikloje Kaune. Aleksandras Bendinskas vadovavo prekybos, pramonės ir transporto išsaugojimui, kad karui prasidėjus sovietai turto nesunaikintų ir neišsivežtų. 1941 m. birželio 13-15 d. trėmimuose sovietai panaudojo sunkvežimių iš Lietūkio ir kitur. Birželio 17-18 d. sklido gandai, kad dar sovietai rengia dar didesnius trėmimus. LAF štabas nusprendė „penketukams” nurodyti tokiu atveju apgadinti transporto priemones. 1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Kitą dieną kai kurie sovietai saugumiečiai bandė iš Kauno išsprukti Lietūkio garaže esančiais automobiliais. Vienas penketukas juos sugavo, nuginklavo ir ten užrakino. Birželio 25 d. kai kurie išlaisvinti lietuviai kaliniai juos atrado, kai kuriuos atpažino ir iš keršto juos kraupiai nužudė. Vytautas Petkevičius rašė, kad jisai vienuolikos metų būdamas stebėjo šias Lietūkio garažo žudynes ir matė kaip Aleksandras Bendinskas lietuviams tenai vadovavo po to kai „Klimaičio vyrai” iš ten išėjo.
Aleksandras Bendinksas aktyviai veikė 1941 m. birželio sukilime, perimant Kaune milicijos nuovadas. Buvo LAF Kauno štabo administracinio politinio skyriaus viršininkas. 1941 m. liepos mėn. 4 d išgelbėjo Lietuvos laikinosios vyriausybės pirmininką Juozą Ambrazevičių nuo voldemarininkų Juozo Pyragiaus, Taunio, Vytauto Stanevičiaus.
Vokiečių okupacijos metais dalyvavo Lietuvių fronto (LF) veikloje, pogrindinės spaudos leidyboje ir platinime, taip pat kaip LF Resursų komiteto narys – aprūpinant LF veiklą ištekliais.
1940–1943 m. Kauno bendrovės „Parama“ technikas, direktorius. 1944 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1943–1945 m. dėstė Aukštesniojoje prekybos mokykloje.
1945 m. sovietinės reokupacijos metu buvo suimtas. 1945–1956 m. kalėjo Gulage. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1960 m. dalyvavo rezistencijoje, Maceinos, Brazaičio, Škirpos ir kt. knygų leidyboje, daugino ir platino „LKB Kroniką“ ir kt. leidinius.
Nuo 1957 m. fabriko „Drobė“, Lentvario kilimų fabriko mechanikas, vyr. mechanikas. 1960 m. baigė Maskvos lengvosios pramonės ir tekstilės institutą, inžinierius technologas.
Nuo 1962 m. Bandomosios dirbtinio pluošto gamyklos vyr. mechanikas, Buitinės chemijos gamyklos vyr. mechanikas. 1969–1980 m. Projektavimo ir konstravimo biuro vyr. konstruktorius. 1980–1990 m. profesinės technikos mokyklos meistras.
Nepriklausomybę atgavus – pirmasis atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos pirmininkas. 1992–1996 m. Seimo narys, išrinktas pagal LDDP sąrašą. Lietuvos ateities forumo narys.
