„Krašto apsaugos ministerija užsakomosios žiniasklaidos neperka ir nepirks. Žiniasklaidos pirkimas yra socialiai neatsakingas elgesys, prieštarauja demokratiškos ir pilietinės visuomenės principams, iškreipia žodžio laisvę“, – teigia krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė po „Valstiečių laikraščio“ pardavimų skyriaus atstovų pasiūlymų ministerijai pirkti užsakomuosius straipsnius ar sudaryti sutartį dėl kitokių paslaugų pirkimo ir po to sekusio tendencingo „VL“ straipsnio apie Krašto apsaugos ministeriją (KAM).
„VL“ pardavimų skyriaus atstovai į ministeriją buvo atėję lapkričio pradžioje siūlydami pirkti užsakomuosiuos straipsnius arba kitaip bendradarbiauti, jiems tuomet buvo atsakyta, kad Krašto apsaugos ministerijos principinė pozicija yra informuoti visuomenę be užsakomosios žiniasklaidos.
„VL“ lapkričio 27 d. straipsnis „Ministerijos biurokratams tūkstančiai, o kariams trupiniai“ yra pirmasis straipsnis po ilgo nesidomėjimo krašto apsauga periodo. Per pastarąjį pusmetį laikraštyje buvo išspausdinta vos porą originalių straipsnių krašto apsaugos tema.
Krašto apsaugos ministerija mano, kad žiniasklaidos pirkimu griaunamas vienas pagrindinių demokratijos principų – žodžio ir spaudos laisvė, taip pat griaunami ir žurnalistinio darbo principai, visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida ir institucijomis.
„Krašto apsaugos ministerija yra aktyviai dirbanti, todėl kartais klystanti. Vieša kritika, išreikšta laikantis etikos ir objektyvumo principų, ne tik prisideda prie ministerijos veiklos gerinimo, bet ir atitinka viešąjį interesą, prisideda prie demokratijos plėtros, – pabrėžė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. – Tačiau tai turi būti daroma laikantis Visuomenės informavimo įstatymo ir Lietuvos žurnalistų etikos kodekso, o ne manipuliuojant ir klaidinančiai interpretuojant duomenis“.
Norime pažymėti, kad minėtoje „VL“ publikacijoje manipuliuojami klaidingai interpretuojami KAM pateikiami duomenys.
Dėl darbuotojų mėnesinio užmokesčio
Vyriausybės strateginio koordinavimo departamentui atliekant 2010 m. vidutinio darbo užmokesčio analizę buvo lyginamas Krašto apsaugos ministerijos kaip institucinio vieneto vidutinis darbo užmokestis, tuo tarpu kitų ministerijų darbo užmokestis buvo skaičiuojamas su tų ministerijų reguliavimo sferai priklausančiais padaliniais. Tačiau net ir lyginant vidutinio darbo užmokesčio dydį tarp šalies ministerijų kaip institucijų, Krašto apsaugos ministerijos vidurkis nėra didžiausias.
Vidutinis civilių tarnautojų ir darbuotojų tik Krašto apsaugos ministerijoje, be kitų sistemos tarnautojų, mėnesinis darbo užmokestis yra 3864,64 Lt (2010 rugsėjo 1 d. duomenimis). Beje, suma nurodoma neatskaičiuos mokesčių. Ministerijos vidutinį užmokesčio lygį pakelia integruotoje Ministerijos dalyje – Gynybos štabe – dirbančių vyresniųjų karininkų užmokestis, kurių čia didžioji dauguma. Tuo tarpu visos krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos karių mėnesinio darbo užmokesčio vidutinis dydis yra 2836,88 Lt neatskaičius mokesčių. Visos krašto apsaugos sistemos, kaip šalies valdymo srities, vidutinis mėnesinio darbo užmokesčio dydis yra 2688,7 Lt neatskaičius mokesčių ir šis dydis yra mažesnis už visų ministerijų vidurkį.
Dėl reprezentacinių lėšų
2010 metais Krašto apsaugos ministerijai (KAM) kaip institucijai patvirtinti asignavimai reprezentacinėms išlaidoms sudaro 96,0 tūkst. Lt.
Visos krašto apsaugos sistemos, kurios asignavimų valdytoja yra KAM ir kurią be ministerijos sudaro jai pavaldžios įstaigos ir kariuomenės padaliniai (iš viso apie 15 tūkst. žmonių), reprezentacinės išlaidoms patvirtinta apie 1,3 mln. Lt.
Tuo tarpu žiniasklaidoje pateiktoje informacijoje pagal skiriamus asignavimus reprezentacijai lyginami 15 tūkst. žmonių krašto apsaugos sistema su kitoms kelis šimtus darbuotojų turinčiomis Lietuvos ministerijomis, taip pat nurodoma, kad 2010 metais KAM „reprezentacijai panaudojo 772,9 tūkst. Lt“, ministerija minima tarp institucijų, kurios reprezentacijai išleido daugiausia lėšų.
Reprezentacinės išlaidos – tai atstovavimo išlaidos šalies viduje ir užsienyje. Joms priskiriamos užsienio valstybių asmenų, delegacijų, karių, svečių priėmimo išlaidos, užsienyje arba šalies viduje rengiamų oficialių priėmimų ir karių pratybų svečių dienų išlaidos, darbo susitikimų išlaidos it kt. Pavyzdžiui, „VL“ straipsnyje minimų rugsėjo mėnesio ministrės reprezentacinių išlaidų dalį sudarė ir Prano Daunio, Nepriklausomybės kovose apakusio savanorio, 110-ųjų gimimo metinių išlaidos Kaune.
2010 m. krašto apsaugos ministrės reprezentacinio fondo išlaidos palyginus su ankstesniais metais yra sumažėjusios. Šiais metais krašto apsaugos ministrės R. Juknevičienės reprezentacinio fondo suma yra apie 2 tūkst. Lt per mėnesį. Palyginimui, 2008 m. spalio mėn. Ministro fondui pervesta 8948 Lt, o 2010 m. spalio mėn. – 2057 Lt. Nuo 2009 m. pradžios pasikeitus LR Vyriausybės narių reprezentacinio fondo dydžio nustatymo ir panaudojimo tvarkai už šias lėšas reikia griežtai atsiskaityti, jos yra tris kartus sumažintos, negu buvo anksčiau.
Beje, iki 2009 m už reprezentacinio fondo išlaidas ministrams nereikėjo atsiskaityti, nuo šių lėšų nebuvo atskaičiuojami jokie mokesčiai, o per metus bendra suma galėjo būti iki 70 tūkst. Lt. Šios lėšos iš esmės būdavo pervedamos kaip atlyginimo dalis.
Dabar duomenys apie ministrės reprezentacinio fondo lėšas ir išlaidas yra pateikiami Krašto apsaugos ministerijos interneto tinklalapyje.
„„VL“ veiksmus laikome neetiškais, todėl dėl bandymo daryti spaudimą kreipsimės į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Sąmoningai klaidinantys ir tendencingi straipsniai tikrai nepakeis ministerijos požiūrio į socialiai neatsakingą visuomenės informavimą“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė.
KAM inf.
