Lietuvos komerciniai bankai vienas po kito pranešė, kad didins įkainius už pinigų paėmimą iš bankomatų ir taip sudarys papildomas kliūtis žmonėms atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Dar užpernai nemokamą išgryninamų pinigų sumą smarkiai sumažino „Swedbank“ , nustatęs 580 eurų limitą. Nuo šių metų liepos nuo 1015 eurų iki 500 eurų nemokamą išgryninimą mažina SEB bankas, nuo rugpjūčio DNB bankas klientams taikys 30 centų išgryninimo operacijos mokestį.
Tolesnis grynųjų pinigų išėmimo apmokestinimas – tai tik dar vienas papildomas mokestis, po kurio gali sekti dar kiti. Tokia situacija yra netoleruotina ir privalo būti sustabdyta.
Suprantu, kad grynųjų pinigų verslas bankams irgi kainuoja: jie turi mokėti už pinigų saugojimo, pervežimo paslaugas. Natūralu, kad jie nori mažinti grynųjų pinigų kiekį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad net apie 80 proc. vykdomų atsiskaitymų vyksta grynaisiais – bankai neturi teisės piktnaudžiauti savo padėtimi. Centrinis bankas privalo padaryti viską, kad bankai nebegalėtų naudotis savo monopoline padėtimi.
2014 m. visas Lietuvoje veikiančių komercinių ir užsienio bankų filialų turtas siekė virš 24 mlrd. eurų. AB „Swedbank“ dalis sudarė 26 procentus, AB SEB banko — 28 procentus, AB DNB banko — 16 procentų, užsienio bankų filialų — 21 procentą. Šiuo metu laikoma, kad bankas užima dominuojančią padėtį, jeigu jo užimama rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų, arba trys didžiausi bankai kartu užima 70 proc. rinkos.
Lygiai 70 proc. šiuo metu ir užima trys didžiausi bankai – naudodamiesi monopoline padėtimi jie piktnaudžiauja savo padėtimi. Tai, kad bankai tokiais būdais bando priversti klientus kuo mažiau naudoti grynuosius pinigus – ne naujas – tai vyksta visoje ES ir nors vieningos politikos šiuo klausimu EP dar neturi, tačiau nemažai šalių mokesčiai yra tik simboliniai, dažniausiai taikomi tik naudojantis kito banko paslaugomis arba visai neegzistuoja.
Lietuviški bankai šiandien yra išnaikinti, tik iš dalies lietuviškais galime vadinti Medicinos ir Šiaulių bankus, nuolat piktybiškai blokuojamos iniciatyvos steigti valstybinį komercinį banką. Susidarė sistema, kai užsienio kapitalo bankai gali sau leisti plėšti Lietuvos žmones, o uždirbtus pinigus išsivežti svetur. Tvarkytis savo šalyje galime ir privalome geriau. Jei bankai žiūri tik savų interesų ir nenori atsižvelgti į savo ypatingą padėtį valstybėje, tai valstybei nelieka nieko kito kaip žiūrėti savų interesų ir nepaisyti bankų.
Akivaizdu, kad bankų kontrolė yra vykdoma nepakankamai efektyviai, o vartotojai yra neapsaugoti nuo vienašališkų bankų sprendimų ir jų savivalės. Centrinis bankas turėtų dėti daugiau pastangų, prižiūrėdamas ir reguliuodamas bankų veiklą.
Būtent todėl po susitikimo su Lietuvos Centrinio banko valdytoju Vitu Vasiliausku ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentu Stasiu Kropu Darbo partija nedelsdama užregistravo Konkurencijos įstatymo pataisą, ribojančią bankų galimybes piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi.
Pagal teiktas pataisas numatoma, kad bankas užims dominuojančią padėtį rinkoje, jeigu jis turės ne mažiau kaip 30 proc. rinkos. Taip pat bankų dominuojančia padėtimi būtų laikomas atvejis, kai trys didžiausi bankai kartu užimtų 55 proc. ar didesnę rinkos dalį. Šiomis pataisomis siekiama užkirsti kelią bankams masiškai didinti teikiamų paslaugų įkainius.
2013 m. bankai įmokų už paslaugas grynaisiais pinigais įkainius pakėlė vidutiniškai dukart. Taip pat padidintas ir grynųjų pinigų pasiėmimo bankų padaliniuose įkainis bei pradėtas imti komisinis mokestis už grynųjų įmokėjimą į savo sąskaitą padaliniuose. Tačiau augantys įkainiai nepaskatino žmonių plačiau naudotis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis – operacijos grynaisiais pinigais vis dar sudaro apie 80 proc. visų atsiskaitymų.
Vartotojų instituto vertinimu, bankų pasirinkta strategija mažinti nemokamai išgryninamų pinigų sumas ne tik riboja vartotojų pasirinkimo laisvę, bet ir sudaro prielaidas brangti finansinėms paslaugoms. Tyrimai rodo, kad išsivysčiusiose šalyse atsiskaitymas grynaisiais išlieka dominuojančiu mokėjimo būdu.
Žinant, kad visai neseniai Lietuvoje jau griuvo du bankai – žmonės tiesiog nori turėti grynųjų pinigų ir jaustis saugesniais. Tai ypač aktualu ir karinio konflikto grėsmės akivaizdoje.
Artimiausiu metu Darbo partija ketina užregistruoti dar keletą įstatymų projektų, reglamentuojančių bankų veiklą. Tarp jų – mokesčio už pinigų išgryninimą lubos, kurias turėtų reguliuoti Centrinis bankas.
Bankai yra reikalingi ir sutinku, kad jie turi imti mokesčius už vienas ar kitas paslaugas, bet nesutinku, kad pinigų išgryninimas turėtų tapti tokia paslauga. Man tai atrodo, kaip paprasčiausias godumas ir jis privalo būti pažabotas. Bankai privalo gerbti žmonių norą savo pinigus turėti tokia forma, kokia jiems patogesnė, o ne kokios nori bankai.
Europos Parlamento narys, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis
