Nors Lietuvos apeliaciniame teisme Medininkų byloje prokurorai savo baigiamąją kalbą baigs skaityti tik rugsėjo mėnesį, po to savo baigiamąsias kalbas sakys Konstantino Nikulino advokatai, o sprendimą planuojama skelbti spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje, redakcijos šaltinių teigimu, nuosprendis Konstantinui Nikulinui rašomas jau dabar.
„Nuosprendis jau rašomas. Prokurorų skundas bus patenkintas – kaltinimas bus perkvalifikuotas į „nusikaltimą žmoniškumui“. Motyvai perrašomi iš prokurorų baigiamosios kalbos. Šiuo metu nuosprendyje jau dėstoma prokurorų baigiamosios kalbos antra dalis“, – „Karštam komentarui“ sakė gerai informuoti šaltiniai iš Lietuvos Apeliacinio teismo.
-Jeigu nuosprendis šioje politinėje byloje, kaip teigia mūsų šaltiniai, jau iš anksto yra žinomas ir net jau rašomas, ar verta tuomet jums ruoštis baigiamosioms kalboms? Juk ir taip iš anksto viskas nuspręsta? – paklausė „Karštas komentaras“ Konstantino Nikulino advokato Arūno Marcinkevičiaus.
-Aš, aišku savaime, neabejoju, kad jūs nepasakysite, kas jūsų šaltiniai, ar ne? Klausimas, kiek jie patikimi ir kiek sako teisybę. O jeigu tai, kaip jūs sakote, yra daroma iš tiesų, tada būtų gaila, jei tai būtų iš tiesų teisybė. Nes tada kalbėti apie teisingumo principus ir visa kita nebūtų prasmės.
Kadangi nežinau, tai negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Man nesinori tikėti.
-Negi jūs tikite, kad po tos politinės isterijos, kuri kilo Vilniaus apygardos teismui išteisinus Vilniaus omonininkus, galėtų būti kitoks sprendimas Medininkų byloje?
-Tos reakcijos, kurios vyko dėl Vilniaus OMON bylos, mano nuomone, mažai ką bendro turi su mūsų byla. Aš anos bylos komentuoti negaliu, aš jos nežinau.
Įstatymo reikalavimai yra akivaizdūs ir aiškūs: negalioja visi šitie naujadarai įvykiams, kurie buvo įvykę 1991 metais.
Ir jeigu kas nors tai vertina per asmenines ar kažkokias politines prizmes neadekvačiai, tai dėl to reikėtų klausti tų žmonių. Bet teismas juk turėtų remtis faktais ir įstatymais, o ne kažkieno nuomonėmis, interpretacijomis, pageidavimais ir visa kita.
Pirma reikia įrodyti apskritai žmogaus kaltę, norint kalbėti apie tai, jau nekalbant apie tai, kad visas tas procesas negalėjo vykti dėl labai konkrečių įstatymo nuostatų. Baudžiamojo proceso kodekse yra pasakyta: ikiteisminis tyrimas nepradedamas, o pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, jeigu yra suėję senaties terminai.
Lygiai tas pats liečia baudžiamąjį procesą teismo stadijoje: baudžiamasis teisminis procesas yra nepradedamas arba nutraukiamas, jeigu suėjusi senatis.
Jeigu mes sau leidžiame laisvai interpretuoti įstatymus ir juos naudoti į įvairias puses, kaip kas nori, tai man belieka tik apgailestauti, kad yra labai, labai liūdna padėtis su teisingumu Lietuvoje.
Pagaliau yra ir kitas dalykas: Konstitucija kalba apie tai, kad yra konstitucinis valdžių pasidalinimo principas. Ir teisminė valdžia yra savarankiška valdžia. Tačiau visi tiek veiksmai, kuriuos mes matome, kelia labai didelius pagrindus rimtoms abejonėms, ar tas konstitucinis valdžių pasidalinimo principas Lietuvoje veikia iš tiesų realiai.
-Tačiau po Vilniaus omonininkų išteisinimo net aukščiausi valstybės politikai pasisakė, kad nuosprendis Apeliaciniame teisme turi būti peržiūrėtas. Taigi, duotas akivaizdus nurodymas Vilniaus OMON vadus nuteisti.
-Atvirai sakant, man keista klausytis tokius politikų pasakymus. Teisinėje valstybėje tai yra niekaip neleistini dalykai.Tai yra tiesioginis politikų spaudimas. Apie kurį ne kažkas sako, kad neva jisai yra, bet tą spaudimą mes akivaizdžiai patys matome.
Mano nuomone, tie visi dalykai turi būti įvertinti. O kokį sprendimą priims Apeliacinis teismas šioje byloje… Aš vis dar vilties neprarandu: neįmanoma taikyti įstatymus retrospektyviai, tai yra atbuline data, neįmanomakalbėti apie tai, kad žmogus kaltas, jeigu nėra jo kaltės įrodymų.
Aš klausau prokurorų kalbos ir stebiuosi: negalima ir neverta neigti faktų. Mažų mažiausiai neišmintinga neigti faktus vien dėl to, kad jie kažkam labai nepatinka. Byla neištirta, įrodymų nėra, o kalbam apie kažką, kad kažką reikia nuteisti? Na, atleiskit, prašau…
Jeigu pas mus tiktai toks teisingumo lygis, tai yra labai akivaizdus ženklas visoms Lietuvai priešiškoms jėgoms, kad su Lietuva galima daryti ką nori – jinai netgi nesugeba išsiaiškinti, kas ją nuskriaudė.
-Vadinasi, savo baigiamąją kalbą, nepaisant to, kad nuosprendis galimai K.Nikulinui jau rašomas, jūs sakysite?
-Girdžiu tai, ką jūs sakote. Aš nemačiau, neregėjau, kad nuosprendis yra rašomas. Paneigti to, ką jūs sakote, aš irgi negaliu. Bet procesas eina savo linkme. Ir kaip gali būti rašomas nuosprendis, neišklausius advokatų ginamosios kalbos? Kokie čia pasakymai, jeigu šiandien, sėdėdami posėdžių salėje, mes girdime, kad prokurorai neigia akivaizdžiausius faktus? Tai yra labai graudu. Ir jeigu toks teisingumo lygmuo pas mus, tai ką darysi.
Bet aš manau, kad jūsų vaikai ir mano vaikai gal nusipelnė valstybės, kurioje teisingumo principai nėra tuščia deklaracija.
-Tačiau jeigu net Prezidentės patarėja teisės klausimas viešai pareiškia, kad jausmai turi būti aukščiau įstatymų...
-Aš suprantu, kad joks įstatymas moteriai neįsakys mylėti ar neapkęsti. Klausimas, apie kurias kategorijas šnekam. Paklauskite Prezidentės patarėjos, gal ji paaiškins.
Teismas tarp eilučių prisipažino: taip, nuosprendis jau žinomas
Net kelis metus skundęsis sveikata ir prašęs ištirti širdį bei Lukiškių kalėjimo ligoninėje sulaukdavęs priekaištų, „ko čia nori, nes yra sveikas kaip jautis“, Konstantinas Nikulinas galiausiai buvo apžiūrėtas kompetentingų sveikatos specialistų.
2015 m. gegužės 19 d. konsiliumas, dalyvaujant Kardiologijos klinikos vadovui prof. A.Aidiečiui, intervencinės kardiologijos skyriaus vedėjui prof. G.Marinskiui, ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėjai doc. R.Steponenienei, medicinos mokslų daktarei J.Adanauskienei, kad Konstantinui Nikulinui būtina implantuoti elektrokardiostimuliatorių. Operacijos data – sausio pradžioje.
Atsižvelgiant į tai, K.Nikulinas prašė pakeisti kardomąją priemonę – paleisti iš suėmimo.
„Remdamasis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos gydytojų konsiliumo išvada, kreipiuosi į Jus ir pranešu Jums tai, jog nepagrįsto ir neteisėto nuteisimo už nusikaltimą, kurio nedariau ir nesu padaręs, o taip pat jau 8-tus metus besitęsiančio neteisėto laikymo manęs suimtu pasekmėje atsirado rimtai negatyvūs mano sveikatos pakitimai.
Gydytojų konsiliumas nustatė, kad man yra būtinai reikalinga širdies operacija bei širdies elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas.
Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad šios negatyvios pasekmės dalinai atsirado ir dėl tos priežasties, kad, nepaisant daugkartinių mano kreipimųsi, prašymų bei tarpininkavimų per pastaruosius du su viršum metų, aš nesulaukiau savalaikio profesionalaus medicininio ištyrimo ir negavau savalaikės medicininės pagalbos, apie ką ne vieną sykį Jus informavau.
Mano tolimesnis buvimas nepagrįstame ir neteisėtame laisvės atėmime kelia papildomą mano sveikatos blogėjimą.
Dėl šios priežasties pareiškiu Jums ir prašau: nedelsiant paleisti mane iš suėmimo, nelaukiant apeliacinio proceso šioje byloje pabaigos, ir leisti man dalyvauti jame, būnant laisvėje; tuo būdu sudaryti man galimybę neatidėliotinam medicininiam gydymuisi“, – į teisėjus kreipėsi K.Nikulinas.
Tačiau Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A.Kruopys, penktadienį paskelbdamas teismo nutartį, kuria atsisakė tenkinti K.Nikulino skundą, kaip vieną iš motyvų pasakė, jog „bylą planuojame baigti iki operacijos darymo“.
Operacija, kaip žinia, numatyta 2016 metų sausio pradžioje, data nustatyta. Todėl toks teisėjo pasakymas gali reikšti „prisipažinimą tarp eilučių“: kad nuosprendis iš tiesų jau žinomas ir galimai iš tiesų jau rašomas – nes operacija K.Nikulinui bus daroma Vilniuje, Santariškių ligoninėje, kaip numatę medikai, o tai reiškia, kad jis ten bus vežamas iš kalėjimo. Priešingu atveju K.Nikulinas galėtų pasirūpinti savo sveikata kur kas anksčiau ir Rygoje.
