Ponas V. Landsbergis buvo šokiruotas dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo išteisinti buvę omonininkai, 1991 metais vykdę įbauginimo akcijas prieš Lietuvos gyventojus. Išgirdęs p. V. Landsbergio viešą pareiškimą, taip pat buvau šokiruotas, kad p. V. Landsbergis šokiruotas! Ir štai kodėl.
Ponas V. Landsbergis iki šiol taip ir nėra suvokęs, kad nepriklausomi teismai – tai yra demokratinės valstybės pagrindas, ir pagal politikų dūdelę šokantis teismas – tai ne teismas, o „stalininė troika“. Tai į kokius laikus mus nori grąžinti p.Landsbergis ir visas pulkas jam pritariančių choristų, tarp kurių – ir buvęs Lietuvos generalinis prokuroras A. Paulauskas?
Na, jis tai turėtų bent patylėti, nes turi teisinį išsilavinimą ir tiesiog privalo orientuotis teisinių pinklių labirintuose. Bet ne, porina Vytukui ir tuo parodo, kad šiuo atveju teisei vietos nėra, o pirmoje vietoje – politikų ambicijos ir noras ką nors patupdyti į kaltinamųjų suolą. Kaltas, ne kaltas, senaties terminas sukako ar ne, visiškai nesvarbu – svarbu, kad kas nors sėdėtų.
Tad akivaizdu, kad visi tie rėksniai, nori grąžinti mus į Stalino laikus: tada Josifas Visarionovičius šalia kaltinamojo pavardės įrašydavo arba skaičius – 10, 15, 25, o tai reikšdavo įkalinimo trukmę, arba vieną vienintelį žodį – „sušaudyti“. Nė vienas teisėjas nedrįsdavo prieštarauti vado nurodymams, tad teismai nuolankiai vykdydavo partijos ir asmeniškai Stalino nurodymus ir valstybės vardu priimdavo „teisingus“ nuosprendžius, kurių pasekmes mes dar jaučiame iki šiol.
Tai gal ir dabar reikėtų kaltinimo aktą perduoti p. V. Landsbergiui, o jis jau nustatytų „teisingą” bausmę, o teismui tik beliktų suteikti tokiam absurdui teisėtumo faktą ir, kaip sakoma, „vsio zakonno“? Na, čia tam atvejui, kad niekas nekritikuotų Lietuvos, jog politikai kišasi į teismų darbą, nes galutinis sprendimas – teismo, o ne kažkokio klerko, tad visi klausimai – teismui. Ar norite tokio teisingumo?
Kai Rusijoje prisiekusiųjų teismas išteisino terorizmu įtariamus asmenis, nei V. Putinas, nei dar koks nors aukštas valstybės pareigūnas nesiūlė teisti pačių „teisėjų“ ir nesisvaidė kaltinimais. Tiesiog teismų sprendimais Rusijoje pasitikima labiau, o jų politikai vengia viešai kritikuoti teismų sprendimus, nes tai būtų labai jau blogas pavyzdys valstybės gyventojams.
Tad šiuo atveju man kyla pagrįstų abejonių, ar jau toks demokratiškas yra p. V. Landsbergis, viešai mėgstantis kritikuoti visus ir viską, jei tai netelpa į jo suvokimo rėmus, kai viešai ragina teisti teisėjus, priėmusius jam nepatinkantį sprendimą.
Sekantis p. V. Landsbergio pareiškimas turėtų būti, kad šie teisėjai yra V. Putino agentai ir juos kuo greičiau reikia pašalinti iš teisėjų, o tai, ką pasako p. V. Landsbergis, yra tik tiesa ir jokiu būdu negali būti kvestionuojama, nes Lietuvoje gali būti tik dvi nuomonės – viena p. V. Landsbergio, o kitos – neteisingos. Tad šiuo atveju yra nemaža tikimybė būti apkaltintam tuo pačiu, nes, kai baigiasi argumentai, prasideda paistalai ir etikečių klijavimai.
Nesupraskite, kad pateisinu nusikaltimus padariusius omonininkus. Jokiu būdu, bet pripažinti asmenis kaltais galima tik pagal nusikaltimo metu galiojusius įstatymus, o ne pagal įstatymus, kurie buvo priimti praėjus dešimtmečiui nuo nusikaltimo padarymo dienos. Viskas turi būti daroma laiku ir pagal nusikaltimo metu galiojančią teisę, o ne ad hoc priimtais įstatymais.
Nereikia būti teisės specialistu, kad žinotum, jog nė vienas įstatymas negali būti taikomas atgaline data.
Deja, kai kurie Lietuvos politikai tiesiog pakvaišo, siekdami bet kokia kainą nuteisti asmenis, dalyvavusius nusikalstamoje veikloje prieš Lietuvos žmones, ir tuo tikslu priiminėja įstatymus, kurie stumia Lietuvą į teisinio nihilizmo bedugnę ir asmeniškai man primena inkvizicijos laikus.
Dauguma teisėjų tiesiog bijo būti teisingais ir sąžiningais ir, nusižengdami teisinei moralei ir teisėjo etikai, užmerkia akis į politikų sukurtą įstatyminį chaosą. Nenorėdami būti apkaltinti pataikaujantys Rusijai, priiminėja neteisėtus nuosprendžius.
Pagarba teismo kolegijai, išdrįsusiai p. V. Landsbergiui, A. Paulauskui priminti, kad teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, o ne gatvėje susirinkę žmonės.
N.Venckienė yra persekiojama vien už tai, kad išdrįso pasakyti tiesą apie teisėjus, bet šiuo atveju p. V. Landsbergio viešas kvietimas teisti teisėjus, išdrįsusius priimti teisiškai logišką ir teisingą sprendimą, yra labiau pavojingesnis precedentas valstybei, nei buvusios teisėjos N. Venckienės pasisakymas, nes p. V. Landsbergis yra buvęs vienas iš valstybės vadovų. Na, o jei jau jis kviečia teisti teisėjus, tai kodėl to negali padaryti koks nors kontrabandininkas iš Musmirių kaimo?
Jei buvusiai teisėjai pradėti net keli ikiteisminiai tyrimai dėl teismų įžeidimo, tai ar to paties nereikėtų padaryti ir p. V. Landsbergio atžvilgiu, nes, pagal Konstituciją, prieš įstatymą visi lygūs.
Tačiau laikas parodys, ar iš tikrųjų visi prieš įstatymą lygūs, bet man patirtis kužda, kad šiuo atveju galioja kita, G. Orvelo suformuota, išimtis iš taisyklių, kad visi gyvuliai lygūs, bet kiaulės – lygesnės.
Alvydas Jokšas
