Erazmas Roterdamietis, vienas iškiliausių mąstytojų, keliaudamas po europinių viduramžių miestus, be galo stebėjosi žmonių godumu ir paikumu. Jo garsioji knyga “Pagiriamasis žodis kvailybei” ir pradedama Kvailybės vardu: „Trumpai sakant, be manęs jokia visuomenė ir joks ryšys tarp žmonių nebūtų malonus ir patvarus“.
Su panašios kvailybės apraiškomis susidūrė visa Lietuvos liaudies partija, kai, nepraėjus nė metams nuo jos pirmininko Andriaus Šedžiaus išrinkimo dienos, paaiškėjo skaudi tiesa: jis beviltiškai painioja privataus verslo reikalus su savo netikusiu politiniu vadovavimu. Ir netgi dar daugiau, Andrius Šedžius iš viso neįžvelgia jokio skirtumo tarp šių iš esmės priešingų sričių.
Toks politinis vištakumas ypač išryškėjo kovo mėnesio pabaigoje vykusio paskutiniojo partijos Tarybos posėdžio metu, kai jam dar pirmininkavo partijos vadovas Andrius Šedžius. Tarybos nariai tiesiog apstulbo, kai Andrius Šedžius, užsispyrusio vaiko balsu pareiškė, kad jis, pasinaudodamas savo, kaip partijos pirmininko galiomis, skelbia neeilinį partijos suvažiavimą, kuris įvyks …. po dviejų savaičių. Į apstulbusių Tarybos narių argumentus, kad per tokį trumpą laiką neįmanoma deramai pasirengti politiniam suvažiavimui, kad nebus deramai parengta partijos programa, Andrius Šedžius iš viso nekreipė jokio dėmesio.
Vietoje to, matydamas augantį Tarybos narių nepritarimą jo vienasmeniškai sumanytai politinei saviveiklai, jis pats ėmė elgtis itin keistai: du kartus išpuolė iš posėdžių salės, po to vėl sugrįžo, po to apsivilkęs paltą vėl išlėkė, po to vėl sugrįžo… Ir taip tebesitęsiančio posėdžio metu, sėdėdamas su paltu tarsi stoties laukiamajame, partijos pirmininkas ėmė įžeidinėti Tarybos narius. „Aš partijos skyriams moku iš savo asmeninės kišenės, o tu ar GALI?“ – kreipėsi Andrius Šedžius į vieną iš Tarybos narių. Potekstė buvo aiški: jei neturi milijono kišenėje, tai tu esi niekas ir kaip gali drįsti išsakyti savo nuomonę ir lygiuotis su „pačiu“ Andriumi Šedžiumi.
Bet čia įvyko vienas labai netikėtas dalykas. Lietuvos liaudies partijos Taryba, nors ir sudaryta iš labai skirtingų jos narių, staiga ėmė ir susivienijo: niekas negali ir neturi teisės įžeidinėti žmogaus dėl jo turtinės padėties. Ir juo labiau politinės partijos pirmininkas neturi teisės laužyti Lietuvos politinių partijų įstatymo principų, vartaliodamas juos pagal savo asmeninius įnorius ir pageidavimus. Todėl radikaliam siūlymui – dėl partijos įstatų laužymo šalinti Andrių Šedžių iš partijos pirmininko pareigų – Taryboje buvo vienbalsiai pritarta.
Ką gi, Lietuvos liaudies partija įgijo sunkią politinę patirtį. Tačiau kas nepalūžta – sustiprėja. Politinė partija – tai bendrų idėjų ir įsitikinimų pagrindu laisvanoriškai veikiantis Lietuvos piliečių susivienijimas, turintis savivaldos teisę. Šiuos pamatinius kolegialaus darbo principus ir ignoravo Andrius Šedžius.
Lietuvos liaudies partijos nariai viešai atsiprašo už tuos veiksmus, kuriuos vis dar vykdo jos buvęs ir morališkai žlugęs pirmininkas – Andrius Šedžius. LLP Taryba bei valdyba atsiriboja nuo jo viešoje erdvėje skelbiamių „suvažiavimų“ pagal namų bendrijų susirinkimų organizavimo principus, dėl tos paprastos priežasties, kad įstatymiškai tik Taryba, o ne kokie „šerdžiai“, pliekiantys savo nurodymus iš jokių tiesioginių sąsajų su partija neturinčių privačių bendrovių, gali nustatyti ir patvirtinti delegatų kvotą suvažiavimo dalyvių skaičiui; nuo KK2 numylėto herojaus skleidžiamų paskalų ir kitos destruktyvios partijos atžvilgiu veiklos tame tarpe per privačiai valdomą „Šiaulių televiziją“.
Lietuvos liaudies partijos Tarybos nariai
Aras Sutkus
Lilijana Astra
Tadas Cijūnaitis
Gintaris Stoškus
