Lietuva pagal vidutinės algos dydį yra 25 vietoje tarp ES šalių – esame vieni paskutinių, o galime būti vieni lyderiaujančių, nes esame darbšti ir versli tauta.
Valdžia ieško kaltų, kaltina Maximas ar kitus verslininkus, žemės ūkio ministrė net ruošiasi riboti verslininkų antkainius, Kęstutis Masiulis nesupranta, kodėl Lietuvoje produktai brangesni nei Lenkijoje ar Vokietijoje, A.Sysas laikosi įsikibęs sovietinio darbo kodekso.
Valdžia ieško kaltų ir nežino atsakymų, kodėl mes esame tarp mažiausiai uždirbančių tarp ES šalių. Kaltinama tai krizė, tai buvusi valdžia, na, dabar patogu kaltinti Rusiją. Tačiau kiek dar valdžia meluos visuomenei?
Pasigilinus, kuo Lietuva skiriasi nuo mus lenkiančių šalių, akivaizdu – tai išpūstas viešasis sektorius, todėl suvešėjęs biurokratizmas ir korupcija, silpnai vyksta kooperacija bei visiškai neremiamas smulkus verslas.
Todėl siūlau nustoti kaltinti kitus, o imtis atsakingai dirbti ir pasimokyti iš gerų pavyzdžių, pertvarkant viešąjį sektorių, padarant jį efektyvų, naudojantį šiuolaikines technologijas, atsisakant tonų popieriaus ir biurokratinių susirašinėjimų.
Žinoma, kad tai įvyktų, Lietuvai reikia H. Fordo mastymo lyderio. Tam, kad įmonė darbininkai galėtų nusipirkti automobilį, H. Fordas jiems dvigubai padidino algas. Jis buvo įsitikinęs, jog be galo svarbu negaišinti darbininko laiko, verčiant jį atsinešinėti reikalingas medžiagas bei dalis ar net kilnoti jas nuo grindų. Fordas pasirūpino, kad darbo įrankiai, mašinų dalys ir kitos priemonės atvažiuotų pas darbininką konvejeriu ar vagonėliu. Reikmenys buvo paduodami juosmens lygyje — darbininkas galėjo maksimaliai greitai atlikti savo užduotį. Gamybos metodai buvo rūpestingai analizuojami, nuolat ieškant geresnių, efektyvesnių technologijų. Sudėtingi uždaviniai būdavo skirstomi į paprastesnius, kuriuos galėtų atlikti ir žemesnės kategorijos darbininkai be ilgo apmokymo.
Nereikia išradinėti dviračio, reikia tik pasimokyti iš gerų, lyderiaujančių kitų šalių pavyzdžių. Kaip padarė ir Fordas – nė viena šių idėjų nebuvo Fordo. Pakeičiamas dalis jau prieš šimtmetį buvo panaudojęs E. Vaitnis; visas šias idėjas savo raštuose buvo išdėstęs gerai žinomas ekspertas F. V. Teiloras; surinkimo konvejerius jau naudojo keletas mažesnių firmų. Tačiau Fordas buvo pirmasis gamintojas, pritaikęs visas šias idėjas.
Rezultatai buvo stulbinantys: 1908 m. pigiausias Modelis T buvo parduotas už 825 dolerius. Iki 1913 m. kaina nukrito iki 500 dolerių. 1916 m. ji buvo sumažinta iki 360 dolerių. Pagaliau 1926 m. kaina nukrito iki 290 dolerių. Nukritus kainai, sparčiai vyko prekyba. JAV tapo “ratuota tauta”, o Fordas — turtingiausiu pasaulio žmogumi.
Šiandien Lietuvoje, darbuotojams mokami minimumai ir pensininkai gauna mažiausias pensijas ES, ir paplitusi nuomonė, kad visų problemų kaltininkai yra verslas, nors realiai visų problemų esmė yra būtent išpūstas viešasis sektorius, kuris dirba ne efektyviai, plauna milijardus ir moka mažas algas. Verslas matydamas, kokios algos viešajam sektoriuje, žinoma, moka tiek pat. Ir tai natūralu.
Todėl, jei norime gyventi oriai, privalome pasielgti taip, kaip pasielgė H. Fordas: atlikti elementarias reformas, kurias jau senai siūlo nepriklausomi nuo valdžios ekonomistai.
Vienas pagrindinių punktų, kuriuos įgyvendinę gyventume oriai, – tai sumažinti valdžios sektoriaus išlaidas iki maždaug 15 proc. BVP. Tuomet Lietuva lygiuotųsi į konkurencingiausias ir efektyviausias valstybes, o ne į perteklinį išlaidavimą ir nutukusį viešąjį sektorių pamėgusias valstybes.
Nepersistengiančio viešojo sektoriaus (valdžios ir valstybės įmonės) darbuotojų skaičių sumažinti 35%. Tai leistų 100% padidinti likusių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Dabar viešajame sektoriuje dirba apie 450 000 darbuotojų, tai yra apie 40% visų dirbančiųjų (išsivysčiusiose šalyse viešajame sektoriuje dirba 15 -20%). Pabandykite paskaičiuoti, kiek jie mums kainuoja: 450 000×1500( tiek jie kainuoja mums per mėn)×12 mėn.= 8 100 000 000 eurų/metus.
Atlikę šią reformą pasiektume, kad dirbantys viešajam sektoriuje uždirbtų apie 1500 eurų, o privatus verslas būtų priverstas pakelti algas iki tokio pat lygio. Žinoma, taip padidintumėm vidaus vartojimą ir sudarytume sąlygas kurtis kitiems verslams, kurie pritrauktų emigravusius grįžti ir sukurtų darbo vietas atleistiems darbuotojams. Daug kas norėtų sugrįžti į tėvynę ir dirbti už padorią algą.
Sigitas Martinavičius
