Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių. Galima taip pradėti temą apie socialdemokratų iniciatyvą nukelti prekybos degalinėse alkoholiu uždraudimą nuo 2016 metų (kaip dabar numato įstatymas) iki 2019 metų. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė šiam nukėlimo projektui.
Neseniai paskelbtas „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) inicijuotas tyrimas rodo, kad šalia energetikos ir statybos sektoriaus labai aktyviai ir neleistinai neskaidrią lobistinę veiklą vykdo šių sričių asociacijos: farmacijos ir medicininės įrangos (48 proc.), alkoholio (58 proc.) ir tabako (53 proc.).
TILS pranešime sakoma: „6 iš 10 verslininkų teigia, jog dažniausiai Lietuvoje įtaką siekia daryti asociacijos, registruoti lobistai (52 proc.), profesinės sąjungos (41 proc.) ir įmonės (35 proc.). Verslininkai šias interesų grupes įvardija kaip veiksmingiausias. Daryti įtaką dažniausiai siekiama pasinaudojant pažintimis (59 proc.), siūlant finansinį atlygį (53 proc.), aukojant arba kitaip remiant politines partijas (53 proc.).“
Priklausomybių politikos ekspertas dr. Aurelijus Veryga yra rašęs, kad jei tokios korupcinės schemos taikomos jo ekspertinėje srityje, kurią jis labai gerai išmano, tai tikriausia taip sprendimai priimami ir kitose srityse. Bet juk tai neturi nieko bendra su demokratija ir viešojo intereso nauda.
Akylai stebint įstatymų priėmimo procesus, akivaizdu, kad valstybės nevaldo nei LR Seimas, nei LR Vyriausybė, nei LR Prezidentė, o tam tikros finansinės naudos grupuotės, kurios panaudoja teisėtus ir neteisėtus, nusikalstamus metodus savo dideliems pelnams gausinti žmonių sveikatos ir gyvybių sąskaita.
Praėjusią savaitę Seimui taip pat svarstyti pateiktas ir kitas įstatymo projektas, pagal kurį stipriu alkoholiu turėtų nuo 2018 m. būti prekiaujama tik specializuotose parduotuvėse. Tai pateikiama tarsi alternatyva: dabar svarbiausia nukelkime įsigaliojimą nuo 2016 m, o siūlome įstatymą, kuris labai daug žada, bet įsigalios tik po kelių metų. O tada galės vėl nukelti arba visai jį panaikinti – juk žinome, kas valdo šiuos procesus. Pasibjaurėtina schema, kuri jau ne kartą taikyta: kai jau prisiartina įstatymo įsigaliojimas, jis nukeliamas ar visai panaikinamas. Vietoj įsigaliojimo dabar, kaip jauką siūlant dar griežtesnes priemones, bet po 3 – 5 metų. Su tokiu akių dūmimu jokiu būdu negalima sutikti. Tegu nebūna priimtos kažkokios ypatingos priemonės įsigaliosiančios po kažkiek tai metų, bet svarbiausia, turi įsigalioti artimiausiu metu jau seniai priimtos ir kurioms verslas jau tikrai turėjo laiko pasiruošti. Logiškiausia tai, kad perėjimas gali būti labai nuoseklus: vienos priemonės įsigalioja jau nuo kitų metų pradžios (draudimas degalinėse), kitos – dar po kelių metų (specializuoto parduotuvės ir pan.).
Alkoholio pramonės atstovė „viešiesiems ryšiams“ Seimo narė, priklausanti Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų partijai, Agnė Bilotaitė atmintinai išmokusi šios svaiginančios pramonės tekstus, žiniasklaidoje beria „argumentus“, kad didžiausia problema yra nelegalus alkoholis, o ne legalaus vartojimas. Ekspertų duomenys jai neįdomūs, tik Lietuvos laisvosios rinkos instituto, kurį finansuoja svaigalų pramonė, „iš lubų“ sugalvoti skaičiai.
Neapskaityto alkoholio (į ji įeina ir naminės gamybos ir kontrabandinis, dantų skalavimo skystis panaudotas ne pagal paskirtį ir pan.) yra apie 6-7 proc., apie tai kalba išsami Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakyta studija atlikta pasitelkiant daugybę ekspertų, mokslininkų ir institucijų. Alkoholio pramonės interesų gynėjai viešumoje visada mėto viešųjų ryšių skrajutes, kad apie trečdalis apyvartos yra šešėlyje, tad bet koks ribojimas jį dar išaugins.
Jei politikai priimdami įstatymus vadovautųsi ne užsakovų interesais, o ekspertų pagrįstomis išvadomis, daugybę problemų visuomenėje būtų galima greitai spręsti. Ir rezultatai matytųsi kelių metų perspektyvoje. Politikai privalo vadovautis ekspertų išvadomis, o jei ne, tiesiog pažeidžią LR Konstituciją, laužo priesaiką, kuri įpareigoja kiekvieną įstatymą priimi su naudos visuomenei pirmumu. Sulaužius priesaiką – laukia apkaltos.
Vadovautis ekspertais, kurie įvertina visus aspektus – sveikatos, ekonomikos, šešėlio, socialinės lygybės ir pan. Neretai politikai pritaria neesminėms kontrolės priemonėms, o paskui net viešuosiuose ryšiuose kartoja: „Žiūrėkit, net priėmėme kai kuriuos draudimus, bet tai rezultato neduoda.“ Tad dar duokim didesnę laisvę šiems verslams…
Įstatymo teikėjai postringauja, kad neleidžiant prekiauti alkoholiu degalinėse pažeidžiama konkurencija. Jei tai argumentas, tada pažeidžiamas ir, pavyzdžiui, darželių, mokyklų interesai, kad ten neleidžiama nepardavinėti alkoholį, cigaretes.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė drąsi pareikšdama apie Rusijos agresiją, bet yra baili pelytė, kai reikia pasipriešinti alkoholio pramonės grobuoniškiems interesams. Suprantama kodėl: jei pareikši kažką stipraus apie Rusiją – būsi cituojama pasaulinės žiniasklaidos, kaip viena įtakingiausių pasaulio politikių, o jei imsiesi elementaraus darbo, kad nebebūtume gėdingoje 3 vietoje pasaulyje pagal alkoholio baisų suvartojimą, alkoholio pramonė užsakys šūsnį propagandos žiniasklaidoje ir kitai kadencijai nebūsi išrinkta. Taip buvo praėjusios D. Grybauskaitės kadencijos pabaigoje svarstant alkoholio reklamos draudimo atšaukimą, kuriam prezidentė bailiai nesipriešino, nors jos prašė 250 nevyriausybinių organizacijų. Suprantama kodėl: kaip garsėti net tais griežtais tarptautiniais „geležinės ledi“ pareiškimais jei jau šioje kėdėje nebesėdėsi…
Tad svarbu žinoti tuos politikus, kas gaudami didelį atlyginimą iš biudžeto, dar vergauja ir Lietuvą žudančiai svaigalų pramonei. Reikia aiškiai pasakyti: ant jų sąžinės gula ir visos alkoholio vartojimo pasekmės: girtų vairuotojų sukeltos avarijos, suluošinti žmonės, buitiniai konfliktai apsvaigus, prarasta sveikata ir daugybė kitų bėdų. Be abejo, už šias kruvinas pasekmes turi prisiimti atsakomybę ir balsuojantys už tokius kandidatus juos renkant, kad jie atstovautų mus valdžios institucijose.
Tad pabaigai ir reikia paviešinti balsavusius Seimo narius už tai, kad degalinėse alkoholis liktų kuo ilgiau. 12 balsavusių yra iš Socialdemokratų frakcijos (LSDPF), 5 – iš „Tvarkos ir teisingumo“ (TTF), 4 – iš Darbo partijos (DPF). Asmeniniai balsavimai: Brundza Stasys (TTF, į Seimą atėjęs su „Drąsos kelio“ partija) , Bukauskas Valentinas (DPF), Daukšys Kęstutis (DPF), Grybauskas Kazys (LSDPF), Jonyla Edmundas (LSDPF), partinių interesų vergas tenkinant svaigalų pramonės interesus net buvęs universiteto rektorius Juodka Benediktas (LSDPF), Kamblevičius Vytautas (TTF), Komskis Kęstas (TTF), Mitrulevičius Albinas (LSDPF), Palionis Andrius (LSDPF), Petrauskienė Milda (LSDPF), Sabatauskas Julius (LSDPF), Sargūnas Ričardas (DPF), Saulis Vytautas (LSDPF), absurdiškais ir nesveikais pasisakymais ir darbais dažnai pasižyminti Sveikatos apsaugos ministrė Šelaševičiūtė Rimantė (LSDPF), Šiaulienė Irena (LSDPF), Valiukevičiūtė Ona (TTF), Zasčiurinskas Mečislovas (DPF), Zeltinis Aleksandras (LSDPF) , Žakaris Edvardas (LSDPF) , Žemaitaitis Remigijus (TTF).
Juozas Dapšauskas
