Šiandien Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis paskelbė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-18477-294/2014, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovų Ramūno Karbauskio ir UAB „Agrokoncernas“ ieškinys atsakovui Andriui Kubiliui.
Į teismą aš ir mano įmonė UAB „Agrokoncernas“ kreipėsi dėl Andrius Kubilius viešai skleidžiamos itin užgaulios, tikrovės neatitinkančios informacijos, grubiai pažeidžiančios mano garbę ir orumą bei įmonės dalykinę reputaciją. A. Kubilius šių metų vasario 7 d. seminare „Modernios Lietuvos kūryba: Minkštoji Rusijos sulaikymo strategija“, socialiniame tinkle „Facebook“, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų interneto svetainėje, žiniasklaidos portale „15min“ paskleidė žinią, neva aš ir mano verslas (UAB „Agrokoncernas“), įtakojami Rusijos, veikia priešiškai Lietuvos valstybės interesams. Analogiška informacija buvo nurodyta ir A. Kubiliaus vadovaujamos partijos paskelbtame dokumente „Minkštoji Rusijos sulaikymo strategija“.
Išanalizavę teismo argumentus, priimtą sprendimą ketiname skųsti. Visgi, nepaisant sprendimo ieškinį atmesti, džiaugiuosi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, įrodančios, kad pastangos mane ir mano verslą susieti su kokiomis nors Rusijos „minkštosiomis galiomis“ tebuvo A. Kubiliaus viešųjų ryšių akcija, kuria siekta sukompromituoti politinį konkurentą, t.y. mane.
Kubilius įrodinėjo, esą jis tik išdėstė savo vertinimus, kurių visuomenė negalėjusi suprasti kaip kaltinimų man ir mano verslui veikiant prieš Lietuvos interesus. Teisme atsakydamas į klausimą, „ar Jūs teigiate, kad Ramūnas Karbauskis ir jo verslas veikia įtakoti Rusijos ir už tokį veikimą gauna geresnes verslo sąlygas?“, A. Kubilius nedviprasmiškai atsakė – „aš tokių duomenų neturiu.“
Be abejo, tokių duomenų A. Kubilius ir negalėtų turėti, kadangi niekuomet neveikiau prieš Lietuvos interesus, nesu niekaip įtakotas Rusijos politikų. Belieka apgailestauti, kad iš Andriaus Kubiliaus nepavyko gauti atsakymo, kodėl jis, pasakodamas visuomenei apie grėsmes Lietuvai iš Rusijos pusės, nuolat minėjo mano pavardę, jei jokių duomenų apie mano veiklą prieš Lietuvos interesus nė neturėjo.
Paaiškėjo, jog Rusijos „minkštųjų galių įrankiu“ viešai buvau įvardintas todėl, kad aš esu visuomeniškai ir socialiai aktyvus. Be to – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuriai vadovauju, turi kitokią, nei A. Kubiliaus vadovaujama TS-LKD, nuomonę dėl žemės pardavimo užsieniečiam be jokių „saugiklių“, atominės elektrinės statybų bei skalūnų dujų žvalgybos, naudojant Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose ES šalyse uždraustą hidraulinio plėšymo technologiją.
Be abejo, A. Kubilius teisme nenorėjo prisiminti „nepatogios“ tiesos, jog ne kartą viešai pasisakiau už suskystintųjų dujų terminalo statybą, o mano vadovaujamos politinės partijos atstovai, protestavo ne tik prieš Visagino atominės elektrinės statybas, bet prieš visus tris atominių elektrinių projektus Baltijos regione (įskaitant piketus prie Rusijos ambasados). Nustebino kaltinimas, kad neprašomas remiu kultūrą, neva tai gali būti prorusiškumo ženklas. Paaiškėjo, jog šalyje, kurioje kultūra tapo „skriaudžiama podukra“, buvęs Vyriausybės vadovas mecenatystę laiko grėsme, o ne sveikintinu reiškiniu.
Teismo metu subliūško ir A. Kubiliaus bandymas savo teiginius apie Lietuvos verslininkus, gaunančius pasiūlymus iš Rusijos (kurių kontekste vėl buvo minimas mano verslas) apginti slapta Valstybės saugumo pažyma. Teismas, ieškovų iniciatyva iš Valstybės saugumo departamento išsireikalavęs A. Kubiliaus minėtą pažymą, informavo, jog susipažinęs su pažymos turiniu nustatė, kad Valstybės saugumo pažyma neturi nieko bendro su nagrinėjama byla.
Be to, nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad A. Kubilius nenori prisiimti atsakomybės už TS-LKD dokumentą „Minkštoji Rusijos sulaikymo strategija“, kurį jis kartu su savo partiečiais rengė ir kaip partijos pirmininkas viešai pristatė visuomenei. Teisme A. Kubilius, atsakydamas į advokato klausimą, kas gi atsako už strategijoje paskleistos informacijos turinio atitikimą tikrovei, patarė ..pasižiūrėti kodeksą. Tuo tarpu A. Kubiliaus advokatas aiškiai nurodė, jog A. Kubilius nėra atsakingas už strategijoje paskelbtą informaciją, kadangi ją parengė autorių kolektyvas. Toks A. Kubiliaus elgesys itin nustebino ir leido susidaryti nuomonę, jog vienas iš dokumento bendraautorių abejoja, ar strategijoje paskleista informacija atitinka tikrovę.
Tenka konstatuoti, jog A. Kubiliui, teisme besidangsčiusiam neva vykusia politine diskusija ir plačiomis viešo asmens kritikos ribomis, pavyko išvengti atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimą. Kita vertus – A. Kubilius teisme pripažino, kad neturi jokios informacijos apie mano neskaidrius ryšius su Rusija.
Be to, sužinojau A. Kubiliaus – Seimo nario, signataro, kūrusio Lietuvos Respublikos Konstituciją, nuomonę apie tautos referendumų reikšmę demokratinėje visuomenėje, cituoju: „referendumai savo galia labai populistinis instrumentas, labai pavojingas demokratijai“. Žinoma, tai buvo pasakyta ne viešoje diskusijoje, o teismo posėdyje, kuris vyko už uždarų durų, negirdint žiniasklaidos atstovams.
Jau dvidešimt metų esu politikas ir visą laiką atsakau už savo pasakytus žodžius. Gyvename įtemptu laiku, kuriame politikų žodžiai labai stipriai veikia visuomenės nuotaikas. Esu įsitikinęs, jog prisidengus Seimo nario neliečiamybe negalima svaidytis šmeižikiškais teiginiais, neva kažkas išduoda tėvynę. Mes turime būti budrūs, saugoti savo valstybės nepriklausomybę, bet tautos kiršinimas ir šmeižto kampanijos tam tikslui tikrai nepasitarnaus.
Ramūnas Karbauskis
Advokato Žygimanto Pacevičiaus, Ramūno Karbauskio ir UAB „Agrokoncernas“ atstovo komentaras:
„Gerbiame teismo sprendimą, tačiau matome, jog teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl daugelio mūsų argumentų, neįvertino svarbių bylos faktinių aplinkybių, ginčo publikacijų konteksto bei teiginių tarpusavio ryšio. Šios priežastys lėmė neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Todėl Klientas ketina jį skųsti.
