Mokslininkai vis dar neturi bendro sutarimo dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) poveikio žmogui ir aplinkai. Lygiai tokia pati situacija ir su nanotechnologijomis „patobulintu“ maistu, todėl negalime leisti, kad dėl lobistų spaudimo paliktume teisines spragas legalizuoti tokį maistą ES ir primesti jį visiems gyventojams. Kiekviena šalis turi pati spręsti dėl savo piliečių. Tokios nuomonės laikosi Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys Valentinas Mazuronis.
Šiandien ES leidžiama auginti 28 GMO produktus. Didesnė sąrašo dalis – ne maisto produktai, o kiti augalai: gėlės ir medžiai, tačiau kiekviena šalis turi plačias teises atskirai reguliuoti jų auginimą. „JAV šiuo metu leidžiama auginti jau daugiau nei 100 GMO produktų: bulvių, ryžių, sojų, kviečių, įvairių daržovių ir t.t. praktiškai viskas. Tai jų teisė rinktis ir ją gerbiu, bet lygiai taip pat noriu, kad ir mes Lietuvoje patys galėtume spręsti, o ne kažkas spręstų už mus. Lietuva GMO klausimu konservatyvi ir atsargi. Mano nuomone, taip turėtų būti ir toliau“, – sako V. Mazuronis.
Lietuvoje neleidžiama auginti nei vieno GMO produkto, tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat atnaujina ir tikslina Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašą. Šiuo metu Lietuvos prekybos tinkluose galima rasti 20 pavadinimų prekes.
Šalia GMO koja kojon žengia ir nanotechnologijomis grįstas maistas, arba nanomaistas. „Tai gana naujas dalykas, kurį leidžia vykdyti šiandieninis mokslas. Pavyzdžiui, į pieną įdėjus tam tikrų nano dydžio dalelių galima jo galiojimo laiką prailginti labai smarkiai – net iki dviejų metų. Ir tai nėra žaidimas su genais, grynai technologiniai dalykai, tačiau mokslininkai vieningos nuomonės apie juos neturi, o ilgalaikių tyrimų nėra, todėl turime išlikti atsargūs ir šioje vietoje“, – teigia EP narys.
Europos Parlamente jaučiamas didelis spaudimas iš didžiųjų maisto korporacijų legalizuoti tokį maistą ES mastu, paliekant valstybėms narėms ribotas teises taikyti apribojimus. Tai ypač aktualu laisvosios prekybos sutarties su JAV derybų kontekste, nes pastaroji šalis laisviau žiūri į GMO ir nanomaisto vartojimą. Jų gamintojams ES yra geidžiama rinka, kurioje nėra tokių produktų konkurencijos.
Šiuo metu EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete pradėtas nagrinėti nanomaisto vartojimo klausimas. „Kol nebūsime įsitikinę 300 proc., kad toks maistas nėra pavojingesnis nei įprastas – tol jis neturėtų būti leidžiamas. Pasisakau ir už dideles teises nacionalinėms valstybėms pačioms reguliuoti maisto klausimus, o ne sudarinėti bendrus sąrašus ES ar pan. Dalis EP narių siūlo draudimus grįsti moksliniais tyrimais. Tačiau ilgalaikių tyrimų atlikti dar niekas negali ir mano nuomone reikia daryti atvirkščiai: ne drausti tik įrodžius, kad kenkia, o drausti nesant tvirtiems įrodymams, kad nekenkia. “, – tvirtina V. Mazuronis.
Komitete jau svarstyta nauja GMO direktyva, kurioje, V. Mazuronio nuomone, buvo paliktos teisinės spragos GMO patekti į bet kurią šalį. „Reikiamas pastabas aš išsakiau ir tvirtai laikysiuosi atsargumo pozicijos ir toliau“, – sako V. Mazuronis.
