Ak, jau tas Čekijos Prezidentas Zemanas… Tikra gėda ES. Jei jis būtų tokia vienintelė politinė figūra Europos padangėje, tiek to, galima ir akis užmerkti, galima ir negirdėti to, ką jis ten per savo šalies vieną iš radijo kanalų pliurpia, bet tuoj atsiranda pasekėjų. O juk vienas iš garsių europietiškų istorinių asmenybių, pavardės neminėsiu, yra pasakęs, tiesa, jis taipogi nėra to posakio autorius, tik jį išgarsinęs: „Viena pagedusi avis gali visą bandą užteršti.“ Laikas jau būtų išsiaiškinti, kieno ausys iš už nugaros tos lyg ir čekams atstovaujančios asmenybės kyšo ir kam jis tikrumoje tarnauja.
Suprantu, kad europietiškosios slaptosios tarnybos, gal išskyrus mūsiškę – lietuvišką, nė per nago juodumą negali prilygti kokiems nors „mossadams“, „centriniams žvalgybininkams“ ar net Prančiškaus pasauliniam agentų tinklui, bet joms mokama, jos kažką veikia. Net man, eiliniam tos progresyviausios europietiškos dalies piliečiui, yra aiškiau nei aišku, kad Čekijos Prezidentas keistai elgiasi ir jo elgsenos tikslas labai gerai matomas.
Sakykite, ar galima putiniškojo, buvusio kėgėbėšniko, režimo pasmerktus žmones įvardinti kitaip nei politiniais kaliniais? Gerai, sutinku, kad tas moterėlių grupės pavadinimas „Pussy Riot“, išvertus į kiekvienam suprantamą kalbą, nelabai atitinka vis dar sovietinę sąmonę išlaikiusių piliečių požiūrį į laisvą laisvojo pasaulio elgesį. Sukelia tam tikrus kai kam nepageidaujamus vaizdinius ir vidinius protestus. Manau, kad Zemanas turėtų tai suprasti.
Nereikia jokių vertimų, nereikia jokių tiesmukiškumų, nes tai kenkia Vakarų vienybei, menkina vakarietiškas vertybes. Toks vienos iš ES valstybių vadovų, švelniai tariant, nesusipratėliškumas negali būti pateisinamas. Jį reikia viešai ir nedviprasmiškai pasmerkti, o čekus – dar ir nubausti. Ne, ne už tai, kad išsirinko tokį žmogų savu vadovu. Kaip ne kaip, gyvename demokratiniame laisvame pasaulyje, ir kiekvienas turi savitą balso teisę, nors teisė balsuoti dar nesuteikia teisės prieštarauti visuotinai pripažintam požiūriui, bet už tai, kad klausosi tokių postringavimų.
Vakarietiškos civilizacijos tautos turi vienu balsu viešai pareikšti: ne, mums nebūtina suprasti, ką reiškia vienas ar kitas pavadinimas svetima, bet visiems būtina kalba, o jų poelgis cerkvėje yra aiškus protestas prieš žiaurų režimą. Kitaip visa tai traktuoti – nusikaltimas. Tai tik rodo diletantizmą ir negebėjimą suprasti tikrojo agresyvios putiniškosios Rusijos tikslo – atkurti imperiją ir valdyti pasaulį.
Taip ar panašiai būtų galima nupasakoti dalies Vakarų elitui save priskiriančių, ypač posovietinės erdvės valstybėse, reakciją į Čekijos Prezidento tiesmukiškumą.
Neliko nuošalyje ir dalis lietuviškųjų politikų, žaibiškai įsijungusių į smerkiančių chorą. Aišku, nors čekų Prezidentas Putinui odės ir negiedojo, bet išsakydamas savo požiūrį ir rėždamas iš peties, vadindamas daiktus tikraisiais vardais, be jokių reveransų ir diplomatinių nutylėjimų, nedelsiant buvo priskirtas Rusijos gerbėjams ir įrašytas į Putino propagandininkų sąrašą.
Du, mano galva, absoliučiai teisingi vertinimai sukėlė tuos smerkiančiųjų klyksmus. Apie vieną aš jau užsiminiau ir nemanau, kad verta tęsti apie tas nelaimingas kvailas moterėles, kurios nelabai pačios žino, ką daro, bet jų lėlininkai – profesionalai, todėl šios šoks tiek, kiek, jie manys, būtina. Ai,teblūdija…
Man, kaip ir absoliučiai daugumai kitų planetos gyventojų, nuo to nei šilta, nei šalta.
Kita figūra – daug įdomesnė.
M.Chodorkovskis. Ponas Zemanas jį tiesiogiai įvardijo vagimi ir nusikaltėliu, o ne jokiu politiniu kaliniu. Taip, ši „lėlė“ daug paslaptingesnė ir galima būtų su tokiu paprastu vertinimu nesutikti.
Aš jau esu rašęs, kad dar 1989 metais TSKP vadovybė patvirtino slaptą dokumentą, pagal kurį partijos finansai ir dalis turto turėjo būti padalinti ir patikėti jauniems gabiems žmonėms, kurių niekas net negalėtų įtarti artimais su ja ryšiais. Rašiau ir apie tai, kad Chodorkovskis buvo vienas tokių, todėl nereikia stebėtis, kad šį jau pirmaisiais Jelcino valdymo metais sutinkame tarp naujųjų turtuolių vadovaujant vienam iš Maskvoje įsikūrusių bankų.
Tuose rašiniuose galima pasiskaityti ir apie tai, kaip per šį banką buvo parduotas ir vienas strateginių valstybės objektų – trečia pagal dydį naftos kompanija, su visomis jos naudojamomis naftos gavybos verslovėmis. Kaina – juokingai menka. Niekur tos akcijos iš banko neiškeliavo, tiesiog jas supirko pats jo vadovas – Chodorkovskis. Taip jis tapo vienos didžiausių Rusijos kompanijų pagrindiniu savininku, o šios kompanijos kaina po metų pašoko nuo 300 milijonų iki 4 milijardų.
Ar tai galima įvardinti kaip vagystę? Pagal tuo metu jau egzistavusius įstatymus – ne, bet morališkai – neabejotinai, taip. Be to, jis tikrai nebuvo toks vienas naujosios Rusijos padangėje. Šiuo atžvilgiu Čekijos Prezidentas – teisus, reikėjo sodinti visus. Deja, bet čia ne politinis nusikaltimas, o ekonominis.Sutinku, didžiulės apimties, bet vis vien ekonominis. Tai kodėl mes taip užsispyrusiai bandome įrodyti, kad šis asmuo – politinis kalinys?
Pačioje 1999 metų pabaigoje Rusijoje pasikeitė vadovybė. Naujųjų Metų išvakarėse Jelcinas netikėtai atsistatydino, ir valdžia atiteko iki tol menkai viešumoje kam nors žinomam, bet paskutinius mėnesius Premjeru dirbusiam V.Putinui.
Pirmais naujo šimtmečio mėnesiais laimėjęs rinkimus ir jau demokratiškai įsitvirtinęs pirmo valstybės žmogaus kėdėje, jis tvirtomis rankomis ėmėsi prisukinėti politinius varžtus. Vakarai nedelsiant įvertino pasikeitusią situaciją. Kai per pirmuosius du – tris metus iš Rusijos buvo priversti į Londoną emigruoti dalis visagalių Jelcino laikų oligarchų, padėtis ėmė reikalauti sprendimų.
Bandyti sukurti naują revoliucinę aplinką ir taip pakeisti naują valstybės galvą į priimtinesnę -tikrai tuomet neatrodė įmanoma, nes plačioji Rusijos visuomenės dalis, pirmą kartą po ilgo dešimtmečio pajutusi vidinės stabilizacijos daigelius, nesiruošė jų naujai sumindžioti.
Jukos – galinga, naftą išgaunanti kompanija. Joje tiesiogiai dirbo daugiau nei 100 000 darbininkų, tarnautojų, o pridėjus jos veiklą aptarnaujančius rangovus, subrangovus, dirbančiųjų skaičius viršijo milijoną. Vien mokesčiai, kuriuos šis privatus monstras sunešdavo į Rusijos valstybinį biudžetą, sudarė 8 – 10 procentų visų valstybės pajamų.
Sumanymas buvo labai paprastas, o tuo pačiu ir genialus. Privati nuosavybė – šventas dalykas, ir pasikėsinimas į ją be rimtų pasekmių nepraeina nė vienai valstybei. Jei vietinį oligarchą įmanoma prispausti ir net priversti, tai užsienio kapitalas besivystančioje šalyje – daugiau nei šventenybė.Tuo labiau, jei jis tiesiogiai priklauso vienai galingiausių, jei ne pačiai galingiausiai globalaus kapitalo grupuotei.
Buvo sutarta, kad Chodorkovskis parduoda Jukos kompaniją tiesiogiai vienai iš galingųjų Rotšildų atšakų, gauna tuos 40 milijardų, nuolankiai sumoka valstybei mokesčius ir keliauja į Londoną. O Rotšildai savo tiesioginėn priklausomybėn perima ne tik nepaprastai pelningą Rusijos verslo dalį, bet realiai įgauna finansinius svertus valdyti pačią Rusiją. Privatininkas turi teisę su savo turtu elgtis taip, kaip jam atrodo naudinga. Kelios dešimtys milijardų tokiai šeimai – lašas valdomo kapitalo jūroje. Sustabdau kompanijos veiklą, ir daugiau kaip milijonas žmonių netenka darbo. Pridėkite jų šeimų narius, šiokį tokį poveikį iš šalies ir nepatenkintųjų revoliucija – garantuota.
Kaip turėjo elgtis tuometinė Rusijos naujoji vadovybė? Taip, kaip mes su „Mažeikių nafta“? Juk 1999 m., parduodami šį vieną svarbiausių pagrindinių strateginių savo šalies objektų, mes pardavėme savo realią nepriklausomybę. Ši „auksinė višta“ dėjo į Lietuvos biudžetą daug didesnę dalį „kiaušinių“ nei Jukos Rusijoje. Savarankiškos pajamos – nepriklausomybės garantas.
Suprantu, kad mes, nedidelė valstybėlė globalios politikos kryžkelėje, galbūt neturėjome kito pasirinkimo, o rusai turėjo. Ir jie pasipriešino. Jie daug kartų perspėjo Chodorkovskį, kad to nedarytų, bet… Praktiškai paskutinėmis valandomis jie areštavo ir už grotų pasodino formalų, bet pagrindinį teisiškai įtvirtintą šios kompanijos savininką, pačią kompaniją teismo sprendimu nusavino už nesumokėtus mokesčius ir išdraskę perpardavė kitoms.
Tai buvo rizikingas žingsnis. Labai rizikingas, nes tokiais savo veiksmais jie trinktelėjo per rankas galingam Rotšildų klanui ir prieš jo nosį užtrenkė duris į Rusiją.
Tik ar tuometinė vadovybė turėjo kitokį pasirinkimą, jei ji norėjo išlaikyti šalį nors kiek savarankišką ir nepriklausomą?
Todėl dabar patys spręskite, ar Čekijos Prezidentas teisus, kalbėdamas apie Chodorkovskį, kaip apie vagį ir nusikaltėlį? Jis, manau, gana gerai žino tikrąją istoriją.
Galima suprasti, kodėl jis D.Britanijos ar JAV daliai valdančiųjų – kankinys ir politinis kalinys, galima suprasti ir tai, kad dalis mūsų valdančio elito taipogi apie tai spiegia, bet kodėl mes, eiliniai, tikime tuo, ką jie sako ir skelbia bei pritariame jų vertinimams žmogaus, kuris išdrįso viešai pasakyti tiesą, kad „karalius nuogas“?
Visa tai privertė atsigręžti atgal į praeitį ir prisiminti mūsų tuometinių lyderių reakcija į to meto įvykius Rusijoje. Prisimenate, kaip V.Landsbergis viešai pritarė ir skatino tuometinius mūsų valstybės valdančiuosius sutikti, kad tariama „galinga“ amerikiečių firma, jo valdymo metais įsigijusi „Mažeikių naftą“, parduotų ją Jukos? Keista buvo girdėti, kad didžiausias kovotojas prieš kaimynus taip lengvai pritartų sandėriui su nekenčiamiausiais rusais. Bet taip įvyko ir mes plojome delnais, nes gamykla dabar jau tikrai bus nepertraukiamai aprūpinta nafta.
Manote, kad anas asmuo būtų tam pritaręs, jei nebūtų žinojęs, kas tas Chodorkovskis ir kas už jo tikrumoje stovi? Ir tai sukelia dar daugiau pamąstymų. Gal ir pirmasis mūsų „auksinės vištos“ pirkėjas, tikrumoje – mūsų realios nepriklausomybės pirkėjas, atstovavo visai ne amerikiečių interesams? Gal reikėtų nukreiptį žvilgsnį į Didžiąją Britaniją? Tiek to, apie tai gal kitą kartą.
Taigi, ar verta visais balsais vograuti svetimos valstybės Prezidento pusėn, jei jis pasakė savo nuomonę ir išreiškė savo požiūrį? Tikrai,ne. Ar mūsų valdantieji kada nors išmoks pagarbiai įsiklausyti į kiekvienos šalies poziciją, ar mes taip ir toliau liksime stūgaujančių šakalų, kaip tame vaikiškame filmuke „Mauglis“, vaidmenyje? Atvirai kalbant, man tai tikrai nepatinka.
