Praėjusią savaitę škotai balsavo dėl Škotijos nepriklausomybės. Audringai, per diskusijas, argumentus ir milžinišką aktyvumą referendumo dieną škotai nedidele persvara nusprendė, kad Škotija liktų Jungtinėje Karalystėje. Bet nusprendė. PATYS.
Škotai tikrai gali didžiuotis. Ne dėl to, kokį sprendimą jie priėmė. Tikėtina, kad į klausimą apie sprendimo teisingumą 55,3 proc. škotų atsakytų vienaip, kiti 44,7 proc. – kitaip. Tačiau pats procesas tikrai vertas pasididžiavimo. Milžiniškas žmonių aktyvumas referendume rodo, kad klausimas buvo labai aktualus, o pati referendumo organizavimo kultūra parodė pavyzdį visai Europai. Taikus, demokratinis procesas, be mėginimų spekuliuoti žmonių įsitikinimais, požiūriais, supratimais tikrai buvo pavyzdinis. Šis pavyzdys greičiausiai paskatins ir tolesnes diskusijas dėl katalonų ateities Ispanijoje, nes jau yra pavyzdys, kaip subtilius klausimus galima išspręsti nemanipuliuojant, kultūringai, teisiškai, demokratiškai. Lietuvos politikams tikrai dar yra ko pasimokyti.
Pamėginau įsivaizduoti, kaip į panašią situaciją reaguotų Lietuvos politikai. Nemanau, kad jiems pakaktų pagarbos ir noro išgirsti žmonių valią, jų keliamus klausimus. Turime nesenų pavyzdžių, kuomet Lietuvos politikai parodė nugarą savo Tautai. Seime buvo nuspręsta, kad 300 tūkst. rinkėjų balsų nieko nereiškia, referendumo nereikia organizuoti.
Manau, kad Lietuvos politikai vis dar serga nuo sovietinių laikų išlaikiusiais virusais. Jie vis dar prisimena tuos laikus, kai partija buvo viena ir ji viena viską sprendė. Partija reiškė daugybę privilegijų – be eilės apsipirkti, gauti deficito, nuspręsti, ką kitas žmogus privalo galvoti. Tokios nuostatos, kad ir kaip būtų gaila, gyvos dar ir šiandien. Partiniai politikai svarsto ir priima sprendimus taip, tarsi nebūtų to beveik ketvirčio amžiaus, kai mes mokomės būti laisvi, kai mokomės demokratijos, formuojame tautos savimonę.
Kaip žinia, Lietuvoje partijoms priklauso 2 proc. gyventojų. Kiti 98 proc. gyventojų priklauso nuo pastarųjų priimamų sprendimų. Todėl labai graudu stebėti, kaip tų 2 proc. grietinėlė priima priešingą sprendimą, nei prieš tai parašais patvirtino visi 10 proc. Lietuvos rinkėjų. Ar tokiu atveju politikai dar gali tikėtis, kad jais pasitikės, kad juos gerbs? Manau, kvailas klausimas. Galima suprasti, kodėl šiandien Lietuvoje tiek mažai žmonių pasitiki politinėmis partijomis. Kol politikai negerbs savo Tautos, kol netikės jos sąmoningumu, tol žmonės nepatikės partijomis ir politikais. Todėl, mano vertinimu, Škotijos pavyzdys Lietuvai ypač svarbus.
Kartu su kitų šalių kolegomis sveikinu Škotiją, kuri taip elegantiškai atsakė į tokį sudėtingą klausimą ir pademonstravo pavyzdį, kaip demokratinėse valstybėse turi būti elgiamasi. Lietuvos politikams ta proga norėčiau palinkėti pasimokyti pagarbos savo Tautai ir jos keliamiems klausimams.
Valerijus Simulikas, Seimo narys
