Praeito penktadienio rytą einančius į darbą Vyriausybės narius V.Kudirkos aikštėje Vilniuje pasitiko būrys protestuotojų su plakatais. Smalsesniems praeiviams jie dalino spaudinto teksto kopijas ir kantriai aiškino, ko susirinkę.
Liutauras Stoškus (aplinkosaugininkas, visuomenininkas): „Rugsėjo 17-ą dieną Vyriausybė savo sprendimu nutarė grįžti prie seno varianto ir išsklaidytų angliavandenilių gavybai nereikalauti poveikio aplinkai vertinimo“.
Linas Balsys (Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto narys): „nežiūrint to, kad Seimas jau yra priėmęs visą paketą įstatymų, kurie reglamentuoja skalūninių dujų ir skalūnų naftos žvalgybą ir gavybą, Vyriausybė vėl ketina lyg niekur nieko pradėti iš naujo skalūninių dujų ir skalūninių angliavandenilių žvalgybos ir gavybos procesą. Ketina sudaryti mokesčių rojaus sąlygas toms kompanijoms, kurios norėtų tai daryti. Lietuvoje yra kelios kompanijos, kurios atlieka labai stiprų lobistinį ir galimai korupcinį darbą tarp Seimo narių ir Vyriausybės.
Su kitais čia dalyvaujančiais nevyriausybinių organizacijų atstovais kreipiuosi į premjerą, kad jis galų gale atšauktų šį nevykusį Vyriausybės siūlymą ir teikimą Seimui pataisyti įstatymus, įteisinant trijų metų mokesčių atidėjimą skalūninių angliavandenilių kompanijoms, kurios norės tai daryti, panaikinant privalomą poveikio aplinkai vertinimo atlikimą.
Mes negalėsime kontroliuoti nei kokie chemikalai naudojami, nei kokie jų kiekiai suleidžiami į žemę ir ten paliekami pagal skalūninių angliavandenilių gavybos technologiją. Iš tikrųjų tai yra labai korupcinis ir lobistų įtakotas vyriausybės sprendimas.“
Zigmas Vaišvila (Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras): „Manęs niekas neįtikins, kad Lietuvoje galima rasti vietą pagal aplinkosaugos reikalavimus, kad visi chemikalai, tame tarpe ir radioaktyvios medžiagos, kurios lieka po sprogdinimų, ieškant skalūninių dujų ir naftos, kad tai yra saugu. Aš nežinau, gal geologai pasakys? Bet Lietuvos geologai tyli. Kodėl šie projektai tęsiami, ignoruojant Tautos sprendimus? Kodėl galima kalbėti apie skalūnų paiešką ir eksploataciją be poveikio aplinkai tyrimo? Ar mes dar sveiko proto turim?“
Liutauras Stoškus: „Aplinkosaugiškai mąstant, žmonės susiorganizavo į spontanišką piketą, kurio metu planuojame pasirašyti ir įteikti premjerui laišką reikalaudami, kad šitas vyriausybės sprendimas būtų atšauktas. Pagrindinis laiško reikalavimas yra vienas: persvarstyti priimtą sprendimą, taip pat siūloma atstatyti poveikio vertinimo aplinkai reikalavimą. Kad būtų iš naujo skelbiamas konkursas išsklaidytų angliavandenilių gavybos poveikio aplinkai, kadangi senas vertinimas buvo darytas neišsklaidytų angliavandenilų gavybai. To reikalauja mūsų teisės aktai. Poveikiai, kurie gali būti padaryti aplinkai, nėra įvertinami ir nei visuomenė, nei patys politikai iš tikrųjų nežino, kokios gali būti grėsmės“.
Kazimieras Juraitis
Atviras laiškas
Gerbiamas Premjere,
Norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad Vyriausybė rugsėjo 17 d. savo sprendimu pritarė Aplinkos ministerijos teikiamam Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimui, kuriuo numatyta, kad išsklaidytųjų angliavandenilių tiesioginiam tyrimui ir (ar) gavybai nebūtų reikalaujamas poveikio aplinkai vertinimas. Tokiu būdu yra sukuriama kuriozinė situacija, kai cukraus ar duonos gamybai, žuvies perdirbimui ar kempingo įrengimui prie tam tikrų apimčių pagal minėtą įstatymą privalo būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, o hidraulinio ardymo taikymui ieškant ir išgaunant išsklaidytuosius angliavandenilius nereikalaujama net ir tokią atranką atlikti.
Kokios grėsmės kyla aplinkai bei visuomenės sveikatai hidraulinio ardymo metu išgaunant išsklaidytuosius angliavandenilius jau yra susistemintos daugelyje tarptautinių tam tikslui skirtų leidinių. Apie tai savo išvadose kalba ir Lietuvos mokslininkai. Europos Komisija yra išleidusi rekomendacijas, kokių atsargumo priemonių reikia imtis pasiryžus taikyti vystyti išsklaidytųjų angliavandenilių gavybą. Galimi poveikiai ir ir dėl to kylančios problemos šiuo metu yra puikiai dokumentuotos, todėl dar kartą jas kartoti ir šiame laiške nėra tikslo. Mes negalime suprasti, kodėl visa tai Lietuvos valdžios yra ignoruojama, o kartais net prisidengiama geopolitiniais sumetimais. Bet net ir tuo atveju, jei išsklaidytųjų angliavandenilių gavyba iš tiesų būtų geopolitinės reikšmės klausimas, jokie teisės aktai nenustato, kad tokie klausimai būtų sprendžiami neatsižvelgiant į elementarius aplinkosaugos reikalavimus, konkrečiai –nevertinat koks poveikis aplinkai, visuomenės sveikatai gali būti planuojamu mastu taikant hidraulinį ardymą.
Maža to, strateginis poveikio aplinkai vertinimas, kuris yra reikalaujamas pagal įstatymus prieš skelbiant naftos angliavandenilių paieškos ir gavybos konkursą, yra padarytas ne išsklaidytųjų angliavandenilių poveikio vertinimui, o tradicinių. To neneigia ir Aplinkos ministerija. Tačiau padaryti tokį vertinimą, kokio reikalauja teisės aktai, ji atsisako. Todėl šiuo metu mes neturime net pačių bendriausių duomenų, kokios konkrečios pasekmės yra tikėtinos tiek parinktos teritorijos aplinkai, tiek ir kitiems scektoriams pradedant taikyti hidraulinio ardymo tehnologijas išsklaidytųjų angliavandenilių gavybos metu ar praėjus 20-50 metų po gręžinių uždarymo. Atsisakydami dar ir poveikio aplinkai vertinimo, mes visiškai paliekame procesą savieigai net nebandydami iš anksto įsivertinti ir numatyti galimų poveikio mažinimo priemonių.
Kaip rodo pačios Aplinkos ministerijos šių metų balandžio mėn. skelbta informacija, net tradicinių angliavandenilių gavybos atvejais 12 proc. esamų injekcinių gręžinių apylinkėse gruntinio vandens kokybė neatitinka kokybės normų. Kontroliuojančios aplinkosaugos institucijos su eilinį kartą mažinamais biudžetais yra nebepajėgios atlikti nuoseklių aplinkos kokybės ir poveikio aplinkai tyrimų. Tik dalies gręžinių poveikis aplinkai yra stebimas. Tai rodo, kad mes jau dabar neįstengiame užtikrinti tinkamos priežiūros ir aplinkos būklės vertinimo.
Todėl norime paprašyti, gerbiamas Premjere, kad rastumėte galimybių atšaukti priimtą sprendimą dėl neprivalomo poveikio aplinkai vertinimo hidraulinio ardymo taikymo atveju bei pavestumėte Aplinkos ministerijai, prieš skelbiant naują konkursą išsklaidytųjų angliavandenilių paieškai ir gavybai, atlikti Strateginį poveikio aplinkai vertinimą kaip numato dabar galiojantys teisės aktai.
Pagarbiai,
2014 09 19 piketo prie LR Vyriausybės dalyviai
