Pradėkime nuo skaičių. Pasaulyje badauja apie 1 mlrd. žmonių. Kiekvienais metais būtent badas nužudo daugiau žmonių nei AIDS, maliarija ir tuberkuliozė kartu sudėjus. Rytų Afrikos regione badauja kas ketvirtas gyventojas iš 856 mln. ten gyvenančių žmonių. Ir nereikia manyti, kad maisto trūkumo problema – tai vien „trečio pasaulio“ reikalas.
Tinkamo maisto stygių jaučia ir Vakarų valstybių gyventojai. Ir nors tai nėra badas tikrąją to žodžio prasme, tačiau kokybiško ir pilnaverčio maisto trūkumas tampa vis aštresne problema. Gallup International/WIN „Pasaulio barometro“ projekto rėmuose apklausus įvairių valstybių gyventojus, paaiškėjo stulbinantis rezultatas. Pilnaverčio maisto trūkumą prisipažino jaučiantys ne tik Sudano ar Nigerijos gyventojai ( 70 ir 43 proc.) bet ir 22 proc. amerikiečių. Beje, tarp apklaustų lietuvių tokių buvo 12 proc. Be abejo, sudaniečio ir amerikiečio problemos supratimas ženkliai skiriasi, tačiau faktas lieka faktu – šią problemą privalu spręsti.
Bet pažvelkime, kas gi vyksta „civilizuotame“ pasaulyje. Pasaulinės maisto kainos sparčiai auga ir tai vyksta tuo pačiu metu, kuomet, pvz., Europoje daroma viskas, kad dirbamos žemės plotai mažėtų, o iki tol dirbę tradiciniame žemės ūkyje pasirinktų kitą veiklą. Atrodytų, štai jums „laisva rinka“ – imk žemę ir dirbk, o atsiradusi konkurencija sumažins kainas, bet… Tu jau negali įsitraukti į prekinę gamybą, nes tai – stambių ir labai stambių žaidėjų verslai.
Maža to, pvz., amerikiečiai jau nebegali patys sau auginti maistą, nes tai, pagal JAV įstatymus, – jau nusikalstama veika. O tuo tarpu demagogiškos vakarietiškos tauškalynės apie „kovą su badu“ fone vyksta visiškai įžūlus ypač pelningų korporacijoms, bet labai kontraversiškų maisto technologijų diegimas, pradedant vis naujų priedų įteisinimu ir baigiant GMO pasauline avantiūra. Labai „liaudiškas“ pavyzdys yra leidimas naudoti celiuliozę maiste.
Prisimenate senus anekdotus apie dešrą su tualetiniu popieriumi? Tai štai – dabar tai realybė. Sakysite, 1-1,5 proc. nemaistingos medžiagos gaminyje – tai niekis? Bet pasvarstykite, kiek tūkstančių, o tiksliau – šimtų tūkstančių tonų kokybiškos žaliavos „sutaupo“ maisto korporacijos. O dabar pridėkite ir kitus menkaverčius, bet pelningus naudojime priedus, ir tuomet suprasite, kad 22 proc. amerikiečių ne iš per didelio poniškumo nutarė, kad jie susiduria su maisto problema.
Apie GMO produktus, kurie esą išgelbės Pasaulį nuo bado, galima apskritai parašyti atskirą didelį straipsnį, tačiau šį kartą apsiribosiu priminimu, kad 2008 m. JTO Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), nepaisant milžiniško genetiškai modifikuoto maisto lobistų spaudimo, pripažino, kad šis nesprendžia maisto trūkumo problemos, o šioji pirmiausia slypi maisto išteklių valdymo neefektyvume.
Beje, pati sąvoka „efektyvumas“ kapitalistiniame pasaulyje turi visiškai kitą prasmę, nei turėjo omenyje JTO ataskaitos rengėjai. Kaip tik šiuolaikinė Vakarų maisto pramonė yra labai efektyvi žvelgiant iš liberalių „laisvarinkinių“ pozicijų. Stambūs pramoniniai ūkiai, kelias valstybes aptarnaujančios milžiniškos gamyklos, tokie pat stambūs prekybos tinklai. Ir bebaigiamas „išvalymo“ nuo smulkių ir vietinių gamintojų procesas. Ir viskas tam, kad nė vienas kilogramas obuolių, nė vienas litras pieno ar sauja grūdų nepraslystų pro kapitalisto rankas. Tuo labiau nevalia net ir perprodukcijos krizės akivaizdoje tiesiog atiduoti dalį maisto tiems, kas neišgali už jį susimokėti. Nes juk tai – „rinkos iškraipymai“, juk tai – „indeksų kritimai“. Todėl, badaujantys, mirkite arba pirkite, o tuo tarpu į griovus bus pilami tūkstančiai tonų kokybiško maisto.
Na, o ciniškumo apoteozė, matyt, bus pasiekta jau netrukus. Užsidarius Rusijos rinkai „humaniškoji“ ir savo humaniškumu besigirianti Europos Sąjunga, o tiksliau maisto lobistų valdomi eurobiurokratai ir europarlamentarai, perteklinį maistą siūlo naikinti. Ir dar didesnis barbariškumas yra tame, kad jie tai vers daryti pačių augintojų rankomis. Nori kompensacijos (kuri, beje, nepadengs visų nuostolių)? Sunaikink derlių. Juolab, kad nemokamai išdalinti maistą daugelio ES šalių įstatymai kuo toliau, tuo daugiau riboja. Man tai primena istorinius įvykis, kuomet nuteistieji myriop turėjo patys apmokėti budelio paslaugas. Purvinas, ciniškas, bet demagogija apie „Europos vertybes“ nupudruotas vakarietiško liberalizmo „snukis“ visame gražume. Ir jei tikrai Europoje pradės tekėti, kaip pasakoje, išpilamo pieno upės, tuomet tai, mano supratimu, prilygs nusikaltimui, kurių, tiesa, Vakarų kapitalizmo istorijoje jau buvo ne vienas, ne du ir net ne dešimt.
Galiausiai, jei jau tiek baisus tas pelnų praradimas, vežkite tą perteklinį maistą kuo toliau iš Europos. Gal toji sauja kruopų ar gurkšnis pieno padės išsaugoti žmogaus gyvybę. Beje, greičiausiai to žmogaus, iš kurio žemės turtų lobsta vėlgi vakarietiškos korporacijos.
