Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad „užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugpjūčio 28 dieną susitiko su Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, teikiančių paramą Ukrainos žmonėms, atstovais. Ministras padėkojo už nuoširdų susirūpinimą ir paramą ukrainiečiams, ginantiems savo šalį nuo ginkluotos agresijos. Nevyriausybinių organizacijų atstovai papasakojo apie jų rengiamus projektus, pasidalijo patirtimi.“
Šis pareiškimas nustebino Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centrą, kuris į susitikimą su URM ministru nebuvo pakviestas. Dėl tokio URM akibrokšto LŽTKC parašė raštą L.Linkevičiui, o jo kopijas nusiuntė Prezidentei D.Grybauskaitei, premjerui A.Butkevičiui ir Seimo frakcijoms.
„Surengto LR URM susitikimo su NVO atstovais svarba nekelia abejonių, nes manome, kad valstybės institucijų bendradarbiavimas su pilietine visuomene yra svarbiausia demokratinės valstybės sąlyga. Todėl nustebino URM pozicija į susitikimą nekviesti seniausiai veikiančių, ilgametę vietos ir tarptautinę patirtį turinčių – Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos, Piliečių gynimo paramos fondo, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos ir Nepartinio demokratinio judėjimo – atstovų“, – teigiama penkių nevyriausybinių organizacijų atstovų pasirašytame rašte.
„ Piliečių gynimo paramos fondas nuo 2013 m. gruodžio mėn. stebi ir dalyvauja įvykiuose Maidane, Kijeve. Šio fondo atstovo Stasio Kaušinio pastangomis buvo iškelta ir įtvirtinta ant barikadų Gruševskio gatvėje Lietuvos trispalvė vėliava, kuri sudegė vasario 18 d. Berkuto atakos metu. Informacija apie įvykius Maidane yra nuolat teikiama Lietuvos žiniasklaidai .
Pažymėtina, kad minimas fondas aktyviai rūpinosi Baltarusijos žmogaus teisių centro „Viasna“ įkūrėjo ir Tarptautinės žmogaus teisių lygų federacijos (FIDH) viceprezidento Alesio Bieliackio išlaisvinimu.
Lietuvos žmogaus teisių asociacija 1994 m. S.Peterburge aktyviai dalyvavo Azerbaidžano ir Armėnijos atstovų susitikimuose dėl Kalnų Karabacho konflikto. Piliečių gynimo paramos fondas talkino tarpusavyje keičiantis karo belaisviais Gruzijos-Rusijos karinio konflikto metu.
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos atstovai aktyviai dalyvauja „Blue/Yellow” veikloje, kurios tikslas teikti konkrečią pagalbą Ukrainos kariams. Jų pastangomis š. m. rugpjūčio 27-28 dienomis buvo surinkta Lietuvos gyventojų labdara Ukrainos kariams.
Apie Lietuvos Helsinkio (LHG) grupės veiklą ir tarptautinę patirtį nedera priminti, nes pati Užsienio reikalų ministerija 2007 m. LR Seime surengė konferenciją „Helsinkio grupė. Susitikimas po 30-ies metų“, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos vadovai ir užsienio valstybių ambasadoriai. Minėtoje konferencijoje pabrėžtas LHG indėlis į komunizmo žlugimą Sovietų sąjungoje ir Rytų Europoje, jos glaudūs bendradarbiavimo ryšiai su Maskvos, Ukrainos bei kitų šalių Helsinkio grupėmis.
Liepos pabaigoje LŽTKC išplatino pareiškimą Rusijos prezidentui Vl.Putinui dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo. Rugpjūčio 19 d. LŽTKC viešai kreipėsi į Rusijos Federacijos teisingumo ministrą A.V. Konovalovą dėl Voronežo areštinėje, Rusijos Federacijoje, laikomos Ukrainos pilietės lakūnės Nadijos Savčenko išlaisvinimo (pareiškimas ir kreipimasis pridedami). LŽTKC kreipimusi pritarė ir Tarptautinės žmogaus teisių lygų federacijos (FIDH) atstovai.
Už visuomeninių organizacijų pastangas stabdant agresiją Ukrainoje ir reikalavimą išlaisvinti N.Savčenko Ukrainos ambasada Lietuvoje rugpjūčio 22 d. išreiškė padėką Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centrui. „Nuoširdi šio centro pozicija – reikšmingas indėlis į Ukrainos suvereniteto stiprinimą bei Ukrainos teritorinio vientisumo išlaikymą, kuri patyrė Rusijos atvirą karinę agresiją, Krymo aneksiją ir nusikalstamus teroristų veiksmus Ukrainos Rytuose“,- rašoma ambasados laiške.
Svarbi aplinkybė ta, kad rugpjūčio pabaigoje dėl Nadijos Savčenko neteisėto kalinimo Rusijos Federacijoje bendrą pareiškimą išplatino ir LR Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai. Jokia kita Lietuvos NVO, išskyrus Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centrą, savo pozicijos minėtais klausimais viešai nei Rusijos prezidentui, nei kitoms Rusijos institucijoms nepareiškė.
Atsižvelgiant į tai, kad LŽTKC veiklos nuostatos sutampa ir LR Seimo nuostatomis, mus stebina URM pozicija, t.y. jos tarnautojų nenoras pasinaudoti LŽTKC tarptautinio bendradarbiavimo su kitų valstybių NVO patirtimi“, – rašoma URM ignoruotų ir susitikimą su L.Linkevičiumi nepakviestų nevyriausybinių organizacijų rašte.
Raštą pasirašė Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC): Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas, Piliečių gynybos paramos fondas – Stasys Kaušinis, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis, Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Stungurys, Asociacija Nepartinis demokratinis judėjimas – Krescencijus Stoškus.
KK inf.
