Kad Referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir parašų referendumams skaičiaus sumažinimo neįvyktų, politikai darė didžiules pastangas jau tada, kada buvo renkami parašai dėl jo. Buvo tyčiojamasi iš parašų rinkimų organizatorių, niekinami parašų rinkėjai. Jiems buvo daromos įvairios kliūtys. Reikėjo surinkti 300 tūkst. parašų. O buvo surinkta net daugiau. Tai sukėlė nemažą nerimą Referendumo priešininkams.
Jie pradėjo įvairias kombinacijas, kad „įrodytų“, jog daug surinktų parašų yra negaliojantys. Tačiau ir šios kliūtys buvo nugalėtos. Referendumo priešininkams nenoromis teko pripažinti, kad tas Referendumas turės įvykti. Tačiau jie ir toliau varė melagingą ir gąsdinimo propagandą. Prie to prisidėjo beveik visų partijų vadeivos, panašiai nuteikdami ir savo partiečius.
Konservatorius Andrius Kubilius ir jo partijos taryba skleidė melą, kad tas būsimas Referendumas pažeis Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai. O sumažinus parašų Referendumams skaičių iki 100 tūkst., „tai pakirstų teisinio aiškumo ir tikrumo principų teisinėje valstybėje laikymąsi Lietuvoje“.
Premjeras A. Butkevičius skelbė, kad „tie, kurie visą tai organizuoja, apgaudinėja žmones“. Jis daug kartų gąsdino, kad gali būti pareikalauta grąžinti milijardus, kurie skiriami žemdirbiams ir tiems, „kurie pasitraukė iš žemės ūkio, gavo įvairias išmokas“. Visa tai buvo tikra demagogija.
Vasario 16 dienos šventėje kasmetinis kalbėtojas iš Signatarų namų balkono šiais metais atvirai išplūdo referendumo organizatorius, taip „pagerbdamas“ tą šventę. Jis pasiūlė visiems Referendumą boikotuoti.
Beveik tuo pačiu metu nemaža grupė visuomenei gerai žinomų ir gerbiamų mokslininkų ir kultūros veikėjų paskelbė Atvirą laišką Lietuvos piliečiams, kuriame jie ragino palaikyti daugiau kaip 300 parašų Lietuvos Respublikos piliečių išreikštą valią.
Referendumo priešininkai, matydami, kad jų niekšiškos pastangos gali neduoti geidžiamų rezultatų, surado „genialią“ išeitį. Vietoj to, kad Referendumas būtų surengtas kartu su Prezidento ir europarlamentarų rinkimais, ko buvo prašoma, jie nukėlė Referendumą iki birželio 29 dienos. Referendumo šalininkams iš to nukėlimo buvo aišku, jog Referendumas bus pralaimėtas, kas ir įvyko. Birželio mėnesio pabaigoje žemės ūkyje – pats darbymetis. Prasideda atostogų ir išvažinėjimų sezonas. Birželio 29-ji – tikriems katalikams brandi apaštalų Petro ir Povilo šventė. Ji jiems svarbesnė už politiką. Žinoma, daug pakenkė ir suintensyvinta Referendumo priešininkų propaganda.
Prieš Referendumą reikėjo išsikovoti kelias valandas diskusijoms per Lietuvos radiją ir televiziją. Joms valandų skaičius buvo specialiai sumažintas. Jose diskutavę Referendumo šalininkai savo argumentuose buvo stiprūs. Jų oponentai varinėjo visiems nusibodusias demagogijas ir pasirodė apgailėtinai.
Referendumo priešininkų propagandininkai važinėjo po Lietuvą ir gąsdino paprastus žmones, kad pasisakiusiems už Referendumą bus atimtos pensijos. Kad jie praras turimas lengvatas. Kad sumažinus parašų skaičių referendumams iki 100 tūkst., Vilniaus krašto lenkai tokį skaičių parašų surinks lengvai, o tada jų autonomija bus užtikrinta. Po to gali sekti tos autonomijos įsijungimas į Lenkijos respubliką. Jie ir toliau niekino Referendumo iniciatorius ir jiems pritariančius.
Visos tos Referendumo priešininkų pastangos priminė buvusio KGB veiklą prieš Lietuvos pogrindžio leidinius ir jų leidėjus bei platintojus. Referendumo priešininkams buvo iš ko pasimokyti.
Birželio 29 dieną Referendumas įvyko. Reikėjo, kad už jį pasisakytų nemažiau kaip 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių, tuo įpareigojant valdžią vykdyti Referendumo reikalavimus. Biuleteniuose pažymėjusių ženklą ties žodžiu TAIP procentas buvo gerokai mažesnis. Tačiau Referendumas nebuvo pralaimėtas, o tik sužlugdytas.
Rinkimų apylinkėse esančiuose rinkėjų sąrašuose buvo labai daug, pagal Nikolajų Gogolį, „mirusių sielų“, t.y. tų, kurie išvykę į užsienius. O tuose sąrašuose buvo 2 milijonai 656 tūkst. 245 rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Po to Referendumo priešininkai atsikvėpė ir pralinksmėjo. Dabar Audrius Kubilius su neslepiamu džiaugsmu paskelbė, kad „sveikas protas nugalėjo“. Sąmoningumą esą parodė ir tie, kurie „balsavo kojomis“, t.y. neatėjo balsuoti. Jis pasišaipė, kad dėl Referendumo iniciatorių kaltės iš mokesčių mokėtojų pinigų į balą buvo išmesti 13 milijonų, ir dar pusė, litų. Anksčiau minėto balkono kalbėtojas dabar pasakė dar geriau: „Nevykėlių politikų suorganizuotas Referendumas – tai kasimasis po valstybės bei visos Europos Sąjungos pamatais“.
Nevykėlių politikų Lietuvoje buvo ir yra dabar, tik jie – ne tie Referendumo iniciatoriai. Tai patvirtina tiktai du iš daugelio faktai.
Lietuvos užsienio įsiskolinimai jau siekia daugiau kaip 60 milijardų litų. Kasmet už tas skolas išmokama daugiau kaip milijardai palūkanų, taip pat mokesčių mokėtojų pinigais. 1938 metais Lietuvos įsiskolinimai Europoje buvo mažiausi, tik šiek tiek daugiau kaip 132 milijonai litų.
Lietuvoje vos tik atgavos nepriklausomybę, prasidėjo gaivališkas privatizacijos procesas. Taip, dar neturint savos valiutos, buvo sužlugdyti Lietuvos žemės ūkis ir pramonė. Estai pirmiau įsivedė tvirtą valiutą ir tik po to pradėjo privatizaciją. Todėl iki šiol velkamės paskui estus, vis verkšlendami, kad esame maža šalis. Estų tiktai vienas milijonas ir jų šalies teritorija yra mažesnė už Lietuvą, tačiau jie nemano, kad jų šalis yra maža.
Po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais visų buvusių ir dabar esančių Lietuvos valdžių pagrindinis rūpestis gauti kuo daugiau paramos iš tos Sąjungos struktūrinių fondų, visai neturint rimtos strategijos Lietuvos ateičiai. O tas nuolatinis paramos gavimas ar neprimena elgetavimą su atkišta ranka?
Dabartiniai valdžiažmogiai dažnai pabrėžia, kad Lietuva yra demokratinė šalis. Jų sužlugdytas Referendumas akivaizdžiai parodė, kad Lietuvoje jokios demokratijos nėra. Demokratija yra tada, kai valstybę valdo piliečiai, savo valią pareikšdami referendumais. Galutinis įrodymas, kad Lietuvoje visai nėra demokratijos, tai ir yra didelis praėjusio Referendumo laimėjimas.
Lietuvoje kas keli metai rengiami valdžių rinkimai – tai tik žmonių apgaudinėjimai ir jų kvailinimas. Turbūt nereikia aiškinti, kad tie rinkimai taip organizuojami, kad iš anksto numatyti valdžioje įsitvirtintų iki „užtarnauto poilsio“, į valdžią patenkant tikriems nevykėliams, Lietuvos progreso stabdžiams.
Tie, kurie pasisakė už Referendumą arba dėl objektyvių priežasčių negalėjo už jį pasisakyti, yra didelė Lietuvos jėga, stipresnė už Vilnijos lenkus, kuriems dabartinė valdžia pataikauja. Toji jėga, jai stiprėjant, anksčiau ar vėliau tikrai Lietuvą pavers demokratine valstybe. To referendumo iniciatorių vardai bus su pagarba jiems įrašyti į Lietuvos istorijos puslapius. O tie, kurie Lietuvai atliko Judo darbą, toje istorijoje bus paminėti kaip Lietuvos išgamos.
Įvairiose mokyklose mokinių ir studentų žinios vertinamos dešimtainės sistemos balais. Balais reikėtų vertinti visų valdžių ir atskirų politikų veiksmus. Atėjus rinkimams, surinktų balų visuma padėtų atskirti grūdus nuo pelų. Visi praėjusio Referendumo žlugdytojai yra verti kuolo. Kada buvau mokinys, kuolu buvo vadinamas vienetas.
Dr. Vytautas Skuodis
